Autorius: Algirdas Gataveckas

Algirdas Gataveckas

Broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai piešia Alytaus vaikų globos namų gyventojus

Gyvenime ir kūryboje su broliu dvyniu Remigijumi esame neišskiriamas tandemas. Sakytumei, kvėpuojame ir būname vienu ritmu: mudu dirbame ir gyvename kaip komanda. Pirmoji mudviejų piešinių paroda buvo surengta Alytaus savaitiniame darželyje, kai buvom bemaž penkerių metų. Mūsų darbelius eksponavo darželio koridoriuje.

„Kadangi abu labai dūkdavome ir neleisdavome kitiems vaikams pamiegoti, auklėtoja paklausė: „Gal judu norėtumėte piešti?“ Piešiau traktorių, katiną. Paskui buvo atneštas kunigaikščių portretais iliustruotas kalendorius. Žiūrėdamas į tuos paveiksliukus nupiešiau Vytautą, Kęstutį, Algirdą. Girdėjau, kaip auklytės šnibždasi: „Pamatysi – rytoj miegos kaip belgas.“ Taip ir nutiko: kitą dieną leipau iš miego.“ (Virginija Majorovienė, Broliai idealistai, Moteris, 2012, nr. 10, p. 63)

Taigi, mano ir brolio norą piešti formavo tokios aplinkybės. Nupiešiau paveikslus ir laimėjau prizą, t.y. galėjau praleisti pietų miegą, ir todėl toliau kūriau panašius paveikslus, nes į mano kūrinius reagavo auklėtojos.

Darželyje mes visai gerai jautėmės. Išdykę buvome – bėgdavome, slėpdavomės, pavėsinių stogais lakstydavome, niekas mūsų nuo ten nenukeldavo. Gyvenome linksmai.