Autorius: Gintarė Matulaitytė
Gintarė Matulaitytė
Barų savininkų „bendruomenė“, arba kam priklauso stoties utopija
Vilniaus gatvės meno (Vilnius Street Art) festivalio atgarsiai
„Stoties utopija“ – taip ir vadinosi viena iš dviejų Vilniaus gatvės meno (Vilnius Street Art) festivalio kontekste atidarytų parodų, eksponuota Vilniaus geležinkelio stotyje, ant pastato nenaudojamoje pirmojo perono dalyje sienų. Ten dar šią vasarą pradėjo veikti baras „Peronas“, ir šios parodos atidarymas buvo kone pirmas įvykis, įrašęs jį į barųlankytojųmenogerbėjų žemėlapį. Barai ir menas tapo neatsiejami jau nuo kažin kada, tad, turint galvoje procesą, kurį būtų galima pavadinti stoties barėjimo metu, nenuostabu, kad ir čia juos sutinkame kartu. Ar, tiksliau būtų sakyti, menas atsekė paskui barus, kaip teigia festivalio organizatorė Ūla Ambrasaitė: „pastebėjome jame [stoties rajone] vykstančius pokyčius ir prisijungėme prie jų“ (Lrt.lt, 2015 08 12, http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/110800). Pokyčius bando užfiksuoti ir parodoje dalyvaujantys menininkai, tik keista – tame fiksuojamame „čia ir dabar“ kai ko trūksta: fotografijose beveik nėra žmonių. Tarsi rajono vaizdas aiškiau atsivertų išvalytas nuo „socialinės problematikos“, tarsi taip mes galėtume iš naujo įvertinti jo (utopinį) potencialą.
