7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Eglė Šeduikytė-Korienė

Eglė Šeduikytė-Korienė

Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai

Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje

Vėlinių oktava, nepaisant vis didesnę dienos dalį pasiglemžiančios lapkričio tamsos ir vėsos, yra viena šviesiausių ir šilčiausių liturginių metų švenčių. Šiuo apmirštančios gamtos virsmo metu prisimenant mirusiuosius bei apmąstant savo žemiškąją kelionę giedamos rūsčios giesmės – Dies irae („Rūsčią dieną“), Libera me („Gelbėk mane, Viešpatie“) ir kt. – ne baugina, bet nuteikia savotiškai pakiliai, tiesdamos tiltą į mums nepažinią anapusybę. Iškeliavusieji tarsi priartėja iš Anapus savo šviesiąja būtimi, taip, kaip mes prie jų priartėjame savo maldomis ir mintimis.

„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Vargonininkai

Tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui pasibaigus

Daugiau nei prieš savaitę baigėsi IX Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, aidėjęs net keturiose Vilniaus koncertinėse erdvėse. Dešimtį dienų trukusią fortepijono ir vargonų muzikos puotą laimino vasariška šiluma, iš vėsių filharmonijos rūmų išėjusius klausytojus užliedama saulės spinduliais, akis džiuginančia vis dar vešlia medžių ir vejų žaluma, o po finalinių koncertų emocijų įkaitintus klausytojus gaivino dar ir vasariškas lietus. Įspūdžiai išliko tokie gyvi, kad, akivaizdu, lydės ir skambės dar ilgą laiką.

Jan Kopřiv. M. Mikulėno nuotr.
Jan Kopřiv. M. Mikulėno nuotr.
Tatiana Pernetová. M. Mikulėno nuotr.
Tatiana Pernetová. M. Mikulėno nuotr.
Laura Schlappa. M. Mikulėno nuotr.
Laura Schlappa. M. Mikulėno nuotr.
Aaron Voderholzer. M. Mikulėno nuotr.
Aaron Voderholzer. M. Mikulėno nuotr.
Oskars Kalniņš. M. Mikulėno nuotr.
Oskars Kalniņš. M. Mikulėno nuotr.
Benas Jonušas. M. Mikulėno nuotr.
Benas Jonušas. M. Mikulėno nuotr.
Vargonininkų konkurso finalininkai ir žiuri nariai. M. Mikulėno nuotr.
Vargonininkų konkurso finalininkai ir žiuri nariai. M. Mikulėno nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Ilgos istorijos pusiaukelė

Pirmasis ciklo koncertas, skirtas Nacionalinės filharmonijos vargonų 60-mečiui

2023 m. sausio 19 d. įvyko pirmasis ciklo „Skamba filharmonijos vargonai“ koncertas, skirtas šių vargonų 60 metų gyvavimui paminėti. Ne tik jų pastatymo Nacionalinėje filharmonijoje istorija, bet ir visi tą vakarą groti kūriniai atgręžia mus į kelio pradžią ir į vargonų legenda tapusį profesorių Leopoldą Digrį, kuris ir pasuko Lietuvos vargonų istoriją keliu, atvedusiu iki šiandienos.

Džeraldas Bidva, Karolina Juodelytė, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Džeraldas Bidva, Karolina Juodelytė, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Renata Marcinkutė-Lesieur, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Renata Marcinkutė-Lesieur, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai ir Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje prieš vargonų atidarymą. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai ir Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje prieš vargonų atidarymą. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai, Leopoldas Digrys (iš dešinės antras) su savo vargonų klase filharmonijoje. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai, Leopoldas Digrys (iš dešinės antras) su savo vargonų klase filharmonijoje. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje. Iš kairės: Vida Prekerytė, Nijolė Dainienė, Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Laisvė Paškevičiūtė, Giedrė Lukšaitė. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje. Iš kairės: Vida Prekerytė, Nijolė Dainienė, Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Laisvė Paškevičiūtė, Giedrė Lukšaitė. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Prabanga būti pačiu savimi

Pokalbis su muzikologu, vargonų restauratoriumi Rimantu Guču

Lietuvos kompozitorių sąjungos sumanytuose „Vakaruose su muzikologais“ lapkričio mėnesį įvyko pirmasis toks susitikimas – su muzikologu Rimantu Guču, kuriam šiais metais sukako 80 metų. Susitikimas žaižaravo žaismingai improvizuotu dialogu, buvo rodomos nuotraukos, tarp jų ir paties Gučo darytos meniškos ir istoriškai vertingos fotografijos, palydimos spalvingais autoriaus komentarais. Vakarą vedė ir sukaktuvininką kalbino muzikologė, vargonininkė Eglė Šeduikytė-Korienė.

Rimantas Gučas prie Vilniaus universiteto Mažosios aulos vargonų, 1979 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Rimantas Gučas prie Vilniaus universiteto Mažosios aulos vargonų, 1979 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Eglė Šeduikytė-Korienė. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Eglė Šeduikytė-Korienė. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Vytautas Landsbergis. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Rimantas Gučas ir Vytautas Landsbergis. V. Okulič-Kazarino nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Nekasdieniška muzikinė patirtis

Hayo Boerema vargonų koncertas Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje

Vienas išskirtinių Vilniaus festivalio koncertų ir itin reikšmingas įvykis Lietuvos vargonų meno gyvenime – Roterdamo konservatorijos improvizacijos profesoriaus ir Šv. Lauryno bažnyčios vargonininko olando Hayo Boerema koncertas Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šis vargonų rečitalis – retas, o gal net pirmas, atvejis Vilniaus festivalio istorijoje, kai skamba vargonų solo muzika. Koncerto partneris – Religinės muzikos centras. Pasiklausyti olandų vargonininko vėlų birželio 17-osios vakarą susirinko pilna bažnyčia klausytojų. Netilpusieji ant suolų, veikiami įtaigaus vargonavimo, lyg gyvos skulptūros sustingo palei bažnyčios sienas. Ilgiau nei valandą trukęs koncertas virto akimirka. Atlikėjas vargonus valdė lyg savo kūną – tarsi kvėpuotų ne savo plaučiais, o instrumento dumplėmis varinėjamu oru, įkvėpdamas gyvybę atliekamiems kone visų epochų kūriniams. Nenuostabu, kad dėl savo meistriškumo Hayo Boerema yra pelnęs išskirtinį dėmesį Europoje ir daugybę tarptautinių apdovanojimų.

Hayo Boerema. D. Labučio nuotr.
Hayo Boerema. D. Labučio nuotr.
Hayo Boerema. D. Labučio nuotr.
Hayo Boerema. D. Labučio nuotr.
Hayo Boerema. D. Labučio nuotr.
Hayo Boerema. D. Labučio nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Aido lydimi

Vargonų muzikos koncertas Šv. Jonų bažnyčioje

Kūrinio vargonams premjera – reta ir nuolat laukiama šventė Lietuvos vargonų meno pasaulyje. Spalio 10 d. Šv. Jonų bažnyčioje nuskambėjusi Teisučio Makačino Šventinė sonata-simfonija vargonams, kurios pirmasis atlikėjas yra daugeliui gerai žinomas vargonininkas Vidas Pinkevičius, yra skirta atlikti didžiaisiais Vilniaus universiteto Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios vargonais ir specialiai sukurta paminėti šio didžiausio Lietuvoje instrumento 15 metų gyvavimą nuo atkūrimo. Per 2000 m. Baltijos šalyse vykusį Tarptautinės vargonų gamintojų asociacijos (International Society of Organbuilders – ISO) kongresą, kuriame dalyvavo apie 150 vargonų meistrų iš viso pasaulio, įvyko inauguracinis šių vargonų koncertas.

 

Šventinė sonata-simfonija – tai jau šeštoji T. Makačino sonata vargonams, gimusi po ilgesnės pertraukos. Pirmoji „hindemitiško“ pobūdžio neoklasicistinė sonata vargonams buvo sukurta 1968-aisiais, ji, beje, yra ir pirmasis šio žanro vargonų kūrinys lietuvių kūryboje, dar dvi yra programinės – tai daugelio atlikėjų vargonuota 4-oji „Malda už Lietuvą“ (1990) ir 5-oji „Choralinė“ (1992), skirta šviesiam kompozitoriaus mamos atminimui. T. Makačinas nuolat rodo dėmesį šiam instrumentui. Be sonatų, jo kūrybą vargonams solo sudaro dar trys sąsiuviniai – „Senasis“ (1986), „Lietuviškasis“ (1988) ir „Armėniškasis“ (1989). Mintis parašyti kūrinį Šv. Jonų bažnyčios vargonams kompozitoriui kilo neatsitiktinai, nes jam teko dalyvauti įvykiuose, kuriuose buvo sprendžiamas šių vargonų likimas ir jų atkūrimo klausimas.

Pinkevičius, asistuoja Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė
Pinkevičius, asistuoja Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė