Autorius: Aleksandra Aleksandravičiūtė
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Grafikas su fotokamera
Vytauto Jurkūno grafikos ir fotografijų paroda
Galerijoje „Kairė–dešinė“ – vėl netikėtumas. Vytauto Jurkūno, lietuvių grafikos klasiko (1910–1993), darbai daugeliui pažįstami nuo mokyklos laikų ir todėl, kaip neretai su klasikais atsitinka, kelia tik mandagiai užmaskuojamą nuobodulį. Tačiau parodos „Vytautas Jurkūnas (1910–1993).
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Lyg kopimas kalnų takeliu
Tatjanos Diščenko paroda „Murakami manija“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“
Norėtųsi išskirti Diščenko parodą „Murakami manija“ atkreipiant dėmesį į proceso ir laiko sampratą jos grafikoje. Tatjana pirmą kartą eksponuoja knygas. Tai šešios dailininko knygos, dedikuotos Haruki Murakami. Dar 2008 m. viename interviu ji pasakė:
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Grafinio paveikslo šviesa
„Šviesos gelmė“ – Birutės Stančikaitės paroda „Lietuvos aido“ galerijoje
XX a. unikalią vietą tarp Lietuvos grafikų užėmė Petras Repšys, Vytautas Kalinauskas ir Rimantas Dichavičius. Jie, nepaisydami tuo laiku įsigalėjusio griežto dailininkų pasiskirstymo „kūrybinėmis sekcijomis“, šalia grafikos sėkmingai kūrė ir freskos, scenografijos, fotografijos, tapybos darbus. Šiandien daugelio grafikų visai nebevaržo žanrų ribos (Kęstutis Grigaliūnas, Giedrius Jonaitis, Laisvydė Šalčiūtė, Kęstutis Vasiliūnas). Dalis patyrusių spausdintinės grafikos autorių, nusprendę išbandyti naujas galimybes, renkasi tapybą (Dalia Mažeikytė, Ramunė Vėliuvienė).
Apie juos būtų galima parašyti atskirą studiją, pradedant tuo, kaip jaučiasi gavę galimybę iškart pamatyti savo darbo rezultatą, kuris, kitaip nei estampuose, yra vienetinis ir nepriklausomas nuo ilgo, atsitiktinumų kupino spausdinimo proceso. Tapant įmanoma improvizuoti, atsipalaiduoti, o paveikslo dydžio nevaržo spausdinimo galimybės. Pagaliau neribotas spalvų pasirinkimas. Vis dėlto net ir brandūs meistrai, atsidūrę naujoje srityje, tampa pirmokais ir bandymų rezultatai gali nuvilti.
