Susitikimo vietos pakeisti negalima

Anja Westerfroelke. Instaliacijos fragmentas. 2008 m.

Rugsėjo 1 dieną prie Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios prisiglaudusiuose buvusio vienuolyno (vėliau ligoninės, o dabar menininkų dirbtuvių) pastatuose buvo pristatytas vienas iš „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ projektų „On Site in Vilnius“ („Susitikimo vieta“). Jo sumanytoja ir pagrindinė vykdytoja Anja Westerfroelke – menininkė iš Linco (Austrija), taip pat tapsiančio Europos kultūros sostine 2009-aisiais, – pristatė prieš metus prasidėjusio ir dar metus besitęsiančio projekto etapus, apžvelgė jau nuveiktus ir anonsavo būsimus darbus.

Projekto pagrindinė tema – susitikimai. Kuo įvairiausi – žmonių, pasakojimų, vietų, istorijų, idėjų. Šįkart susitikimo vieta – tiek fizine lokacija, tiek erdve diskursui – tapo Vilnius ir jo istorija, iš kurios išsiskleidžia kompleksiškas ir daugiabriaunis, vietos specifiškumą ženklinantis menininkės projektas.

Vilniui, kaip materialiai susitikimų vietai, pažymėti A. Westerfroelke pirmiausia pasirinko Rasų gatvėje esančią buvusią vizičių Švč. Jėzaus širdies bažnyčią. XVIII a. statyta bažnyčia ir vienuolynas 1945–2006 metais buvo kalėjimu. Menininkė ėmėsi permąstyti šios vietos istoriją: sovietmečiu sudarkytoje, į kelis aukštus išskaidytoje barokinės bažnyčios erdvėje A. Westerfroelke, padedama lietuvių studentų, kūrė tekstilės instaliaciją, perkuriančią (ir atkuriančią) bažnyčios architektūrą. Tekstilės instaliaciją menininkė sukūrė ir šalia buvusios Šv. Jokūbo ligoninės, kur dalijosi dirbtuvėmis su lietuvių menininkais, o norėdama papildomai pažymėti ir įprasminti vietą kvietė visus šioje ligoninėje gimusiuosius pasirašyti savotišką manifestą.

Už fizinės lokacijos atsiveria nepalyginti platesnė specifinė vietos erdvė – virtuali, skirta istorijai, idėjų cirkuliacijai. Svarbiu atspirties tašku projekto koncepcijai tapo vizičių, dar vadinamų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų, vienuolijos istorija, susijusi su bibliniu pasakojimu apie Marijos apsilankymą pas Elžbietą. Po Apreiškimo besilaukianti Marija išėjo aplankyti savo giminaitės Elžbietos, kuri taip pat pasijuto besilaukianti, nors buvo laikoma nevaisinga ir pradėjo savo sūnų senatvėje (Elžbieta pagimdė Šv. Joną Krikštytoją). Vaizduojant apsilankymo sceną vizualiajame mene nuo viduramžių iki šių dienų atsirandantys ikonografijos pokyčiai žymi socialinės moterų padėties kaitą – moterų dvasingumo galimybės sumažėjimą, jų desakralizavimą, pajungimą nepajudinamai ir nekvestionuotinai socialinio statuso svarbai (projekto pristatymo metu paskaitą apie tai skaitė prancūzų istorikė Marie-Jo Bonnet). Šis dviejų moterų susitikimas, dalijimasis bendra patirtimi įkvėpė menininkę iš naujo apmąstyti ryšį tarp biblinės istorijos, vizičių ordino ir bažnyčios bei jį aktualizuoti atsižvelgiant į šių laikų moteris ir jų patirtis. Iškeldama į paviršių Marijos apsilankymo istoriją, menininkė atkreipia dėmesį į nutylėtus, represuojamus moterų išgyvenimus bei kviečia atrasti mieste erdves moterų balsui. Tad istorinis pasakojimo lygmuo pasipildo dar vienu: savotiškai politiniu, siekiančiu demaskuoti visuomenėje įsitvirtinusias praktikas ir jas keisti.

Praplečiant fizinės vietos ribas bei susiejant konkrečias vietas (bažnyčią-kalėjimą, vienuolyną-ligoninę-dirbtuves) idėjų ir asociacijų ryšiais, sudaromas savotiškas virtualus tinklas, jungiantis ne tik skirtingų tautybių projekto vykdytojus, bet ir žiūrovus, tampantis jų komunikacijos lauku. Išaugusio iš fiksuotos vietos, prisigėrusio jos istorija meno kūrinio poveikis plinta, skverbiasi gilyn apimdamas vis kitus kultūros klodus, susipindamas su vietos specifika ir įgaudamas begales papildomų prasmių ir funkcijų. Taip siekiama, kad bendruomenę įtraukiantis ir į jos gyvenimą integruotas projektas netaptų vienkartiniu reginiu, o veiktų kaip įmanoma plačiau ir ilgiau, skatintų susitikti, bendrauti, dalytis. Ypač daug dėmesio skiriama moterų istorijai, įvariais laikais stipriau ar silpniau slopintam jų kūrybiškumui, galimybei atsiskleisti ir kalbėti.

Vietų susitikimams ir idėjų mainams 2008–2009 metais Vilniuje rasis ir daugiau. Erdvė moterų žodžiams ir tekstams atsivers rugsėjo 19–21 d., renginio „Menas netikėtose erdvėse“ metu: Kražių gatvėje, netoli Seimo rūmų, esančiame buvusiame fontane Anja Westerfroelke pristatys tekstilės instaliaciją ir performansą „Vieta“ („Location“). Šviesos festivalyje LUX lapkričio pradžioje Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje numatoma šviesos instaliacija „Istoriją pasakojanti šviesa“ („Light telling the story“).

2009-aisiais projektas tęsis ir plėsis parodų, dirbtuvių bei kitų meninių įvykių pavidalu atgaivindamas vietos ir jos gyventojų istoriją. Visą šį laiką susitikimai vyksta ir internetinėje erdvėje, projekto internetiniame dienoraštyje (http://anja.west.servus.at).