Kas naujo Radinouge?

VIENAS: Kas tas Radinougas? Toks miestas? Ar kaimas? Ar firma?

KITAS: Tikriausiai Rusijoje gerai žinomas miestas, gal kur nors Sibire? Bet mes juk galime ir nežinoti visų Rusijos miestų. Kam mums reikia? Jei po keleto metų jame vyks Europos kultūros sostinė – tada ir sužinosime. Visa Europa tada sužinos apie Radinougą. Kaip šiemet sužinojo apie Sibijų.

DAR VIENA: Per rusų kino seansą po atviru dangumi Mokytojų namų kiemelyje filmo „Ilgas laimingas gyvenimas“ pagrindinis veikėjas rusiškai taip kalbėjo: „Aš – geologas. Mokslo labui net po vandeniu nardžiau.“

KITAS: Kad lietuviškuose subtitruose visai ne taip buvo parašyta. Sakė: „Aš – geologas. Radinouge net po vandeniu nardžiau.“

DAR VIENA: Aš originalo kalba klausiau. Dar taip sakė: „Atsilikau nuo grupės. Penkias paras miške gyvenau.“

KITAS: Na ką tu! Visai ne taip sakė! Gal tu bandai depolitizuoti senąjį rusų kiną? Juk lietuviškai buvo parašyta: „Išstojau iš partijos. Penkias paras miške gyvenau.“

DAR VIENA: Kalbėjo apie geologų ekspediciją. „Otstal ot partii“ – „Išstojau iš partijos“? Gal tas filmas visai apie kitką? Gal aš ne taip supratau? Kažko neįžiūrėjau?

KITAS: Programėlėje taip buvo parašyta: „Šis kinematografinis pasakojimas – tai neįvykusi meilės istorija. Siužetas įprastas – dviejų žmonių atsitiktinis susitikimas, simpatijos blyksniai, vakaras kartu... bet taip ir nesulaukia tikėtinos laimingos pabaigos. Kitą rytą abu pajutę tuštumą – išsiskiria.“

DAR VIENA: Kaip tai „abu pajutę tuštumą – išsiskiria“? Visai ne taip ten buvo! Moteris net ir kitą rytą nori ilgo laimingo gyvenimo su sutikta „įdomia asmenybe“, o vyras norėjo tik vienos meilės nakties, tai yra, šiuolaikiškai sakant – atsitiktinio sekso, pakeliui namo į Kuibyševą. To negavęs labai surūgsta ir kitą rytą niekšingai pamelavęs pabėga nuo moters, patikėjusios, kad ji – jo išrinktoji. Ir „laiminga pabaiga“ tikrai nėra „tikėtina“, juk jis, merginai negirdint, jau filmo viduryje aiškiai pasako, ko jam iš jos reikia.

VIENAS: Vadinasi, tiesingai rašo programėlėje, kad filmas išryškino „tikrus žmonių santykius, o ne formaliąją „tvarkingų“ santykių pusę, tapo iššūkiu sovietmečio visuomenei“, „susvetimėjimo ir tuštumos priegaidės pranoko savo laikmetį“.

DAR VIENA: Jei jau „išryškino“, tai ne „tikrus žmonių santykius“, o veikiau meilės beviltiškumą. Juk yra ir kitas filmo personažas, kuris, atvirkščiai, džiūsta dėl moters, jo visai nenorinčios. Aš manau, šis filmas visai ne apie susvetimėjimą (tai vėlesnė problema), o apie BEVILTIŠKUMĄ, taip pat ir daug platesne prasme, ir būtent tuo jis „pranoko savo laikmetį“ bei „tapo iššūkiu“ propagandiniam sovietmečio optimizmui.

KITAS: Kokį dar Kuibyševą? Subtitruose rašė, kad jis Kiriše gyvena. Net du kartus.

VIENAS: Gal Kirišas – irgi mums dar nežinomas miestas, kuris irgi kada nors taps Europos kultūros sostine?

DAR VIENA: Kuriame žmonės irgi „živut, gazety vypisyvajut“ – anot lietuviškų subtitrų, „gyvena, laikraščius leidžia“, o ne „prenumeruoja“.

VIENAS: Kam taip kritikuoti, ieškoti priekabių? Juk čia smulkmenos. O „Kinas po atviru dangumi“ – toks puikus dalykas! Ir dar už dyka.

DAR VIENA: Aš suprantu, kad Lietuvoje nėra gerai mokančių angliškai. Užtat ir tarptautiniam auditui oficialiai į anglų kalbą išverstą Vilniaus dailės akademijos studijų programą užsienio ekspertai grąžino atgal kaip visiškai nesuprantamą tekstą. Bet kad Lietuvoje nebebūtų gerai mokančių rusiškai?! Bent jau tėvų galėjo pasiklausti, jei ko nesuprato.

KITAS: O gal tyčia? Specialiai? Gal čia diversija? Sabotažas? Gal tokį dalyką finansuoja kuri nors partija?

VIENAS: Ir apskritai, kam mums ta rusų kalba? Ar ne geriau kuo mažiau žinoti apie tą Rusiją ir jos mums tiek bruktą kultūrą?

KITAS: O gal geriau lietuviškų leidinių „dėl juoko“ visokiomis „Pravdomis“ nevadinti?

VIENAS: Užtat meno galerijas būtinai reikia vadinti tik angliškai. Vietiniams – lietuviams – tos galerijos nereikalingos ir neįdomios. O prasmingą bet ko pavadinimą galima tik angliškai sugalvoti. Be to, niekur už Lietuvos ribų pavadinimas „Tulpės ir rožės“ funkcionuoti tiesiog negalėtų.

DAR VIENA: Kodėl?

KITAS: Įdomu, kur žiūri kalbos komisija?

DAR VIENA: Na kam, įskaitant ir neva daug labiau civilizuotus anglakalbius, gali ateiti į galvą, kad „tulips“, pavyzdžiui, reiškia ir „two lips“, kaip galerininkas aiškino per televiziją? O jeigu ir ateitų į galvą, tai kas iš to? Ką tai duoda? Koks skirtumas, „tulpės“ ar „dvi lūpos“? Tas pat ir su „roses“. Na kas, pažiūrėjęs į šį pavadinimo žodį, supras, kad tai dar ir Duchampo pseudonimas? O jeigu vienas iš tūkstančio ir įtartų kažką panašaus, tai vėlgi, kas iš to?

KITAS: Galerijos „Tulips & Roses“ žmogus, paklaustas, kodėl informacinis parodos lankstinukas išleistas tik anglų kalba, sakė, kad kadangi visas lankstinuko tekstas buvo parašytas angliškai, tai versti jį į valstybinę kalbą nebuvo prasmės.

DAR VIENA: Parašytas angliškai? Tokiu prastu stiliumi? Su klaidomis?

VIENAS: Ir iš tikrųjų, kam lietuviams reikia suprasti, kas parduodama toje galerijoje? Puls dabar autochtonai pirkti meno kūrinius, ir dar konceptualius? Verčiau jau nuo čiabuvių atsiriboti.

DAR VIENA: O kas gi tuomet pirks tų garsių nežinomų menininkų kūrinius? Turistai?

KITAS: Beje, ten esantiems meno kūriniams kontempliuoti, kaip rašoma spaudoje, reikia geros nuotaikos. Dailės kritikė A.V. tikisi, kad ir ateityje ta „gera nuotaika neišblės“.

DAR VIENA: Nuo kada meno galerijoje reikalinga gera nuotaika? Juk ten, kaip suprantu, ne terapijos salonas? Beje, gera idėja kitai parodai!

VIENAS: Ši galerija, anot jos įkūrėjų, nors fiziškai ir yra Vilniuje, iš tiesų yra visai ne Vilniuje.

DAR VIENA: O kur? Paralelinėje realybėje? Radinouge?

VIENAS: Tuo ir pasireiškia provincialumas.

DAR VIENA: Kieno, mūsų ar jų?