Paparčio žiedą rasite prekybos centre

„Penelopė“

Ir vėl atėjo šventės... Vėl didžiąją savaitės dalį tauta šiukšlins ir dergs pajūrį bei kitas gražias šalies vietas, persigers ir persivalgys, tinginiaus ir keiks televiziją. Aš, matyt, būsiu su pastaraisiais, nes tik užmetęs akį į šventinių dienų programą supranti, kuo tos televizijos laiko savo žiūrovus. LTV beveik kasdien rodys blogiausią amerikiečių komiką Leslie Nielseną ir specialiai mazochistams kartos visą „Euroviziją“. LNK šimtąjį kartą rodys bukus policijos akademijos auklėtinius. TV3 – dar bukesnį kažkelintą „Amerikietišką pyragą“. BTV Jonines kažkodėl paskyrė intensyviam rusų kino rodymui. Beje, jei mėgstate beletristą Borisą Akuniną, užmeskite akį į Džaniko Faizijevo ekranizuotą jo „Turkišką gambitą“ (BTV, 24 d. 20.15). Žinoma, visų Akunino prozos poteksčių filmas neperteikia, bet jame įdomiai perteiktos iki šiol aktualios istorinės XIX a. Balkanų karų realijos, puikiai dera senosios ir jaunosios kartos rusų aktoriai.

Žinau, kad programos sudarytojų logika yra neįkandama paprastiems mirtingiesiems. Ryte rodoma Marko Palansky 2006 m. pasaka suaugusiems „Penelopė“ (LNK, 21 d. 10.55) pasakoja apie moterį, kurios gyvenimą apsunkino burtai. Ji nusprendžia ieškoti meilės ir savo tikrojo „aš“. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Christina Ricci, Jamesas McAvoy, Reese Witherspoon. Regis, televizijų dar nerodytas ir kadaise labai gerai vertinto režisieriaus Bruce’o Beresfordo 2006 m. filmas „Kontraktas“ (LNK, 22 d. 23.15). Filmo herojus Rėjus (John Cusack) po žmonos mirties niekaip negali susikalbėti su sūnumi. Norėdamas pagerinti santykius, kartu su paaugliu Rėjus išvyksta į kalnus. Ten jie atsitiktinai tampa liudininkais, kaip iš policijos bandoma išvaduoti vieną geriausių pasaulyje samdomų žudikų (Morgan Freeman). Rėjus apsiima nugabenti žudiką į artimiausią policijos nuovadą. Dramatiškomis aplinkybėmis paaiškės, kas iš tikrųjų yra didvyris.

Šventinės programos man visada kelia siaubą, nes rašyti reikia, o nėra apie ką. Todėl kaip šiaudo ir vėl stversiuos Holivudo klasikos, kurios šaltinis energingai trykšta iš LTV ir LTV2. Ko gero, klasika jau reikėtų laikyti ir Adriano Lyne’o 1987 m. sukurtą „Fatališką potraukį“ (LTV, 20 d. 23.40). Pasakojimas apie Niujorko advokatą Deną (Michael Douglas), kuris žmonai išvykus permiega su vakarėlyje sutikta Aleks (Glenn Close) ir sulaukia didžiulių bėdų, liudijo seksualinės revoliucijos pabaigą ir naujos AIDS eros pradžią. Jis buvo savotiška AIDS grėsmės metafora, nes rodė, kokie pavojingi gali būti atsitiktiniai santykiai ir vaizdžiai paaiškino, kad santuokinis seksas yra pats saugiausias. Manau, kad šį filmą LTV gali atsakingai dedikuoti seimūnams, balsavusiems už naują šeimos įstatymą.

Mano šios savaitės favoritas yra 1954 m. Josepho L. Mankiewicziaus sukurta „Basakojė grafienė“ (LTV2, 20 d. 19.15). Pasižiūrėjus šį filmą galima suprasti, ką reiškia tas, manau, neišverčiamas Holivudo stilių apibūdinantis žodis „glamour“. (Lituanistai jį siūlo vadinti „spindesiu“.) Manau, kad „Basakojės grafienės“ kūrėjai filme iš jo šiek tiek pasityčiojo, bet taip, kad nesuprastų žiūrovai. Čia viskas spindi, rėžia akį ir pritrenkia barokiška prabanga – spalvos ir moterų tualetai, interjerai ir aistros. Eiliniai žiūrovai, manau, nelabai suprato ir tai, kad filmas apie Madrido kabarete atrastą nuostabią šokėją Mariją (Ava Gardner), kuri tampa ryškiausia Holivudo žvaigžde ir išteka už turtuolio italų aristokrato, postmodernistiškai (?!) perteikė didžiosios 5-ojo dešimtmečio žvaigždės, seksbombos Ritos Hayworth istoriją. Anglų operatorius Jackas Cardiffas sugebėjo taip nufilmuoti Avą Gardner, kad jos grožis pasaulyje tapo etalonu. (Bijau, kad dabar jis liks nesuprastas.) Už Mariją mylinčių vyriškių personažų galima pamatyti ir genialųjį Orsoną Wellesą, ir ekscentriškąjį „aviatorių“ Howardą Hughesą (antipatiškas prodiuseris Kerkas Edvardsas). Manau, kad Holivudo grietinėlė gerokai linksminosi žiūrėdama šią ašaringą istoriją apie kino užkulisius, kurią ekrane pasakoja didžioji Holivudo legenda Humphrey Bogartas. Režisierius net buvo priverstas viešai pareikšti, kad visi personažai yra išgalvoti. Mankiewiczius yra sakęs, kad norėjo sukurti šiuolaikišką pasaką, „kartėlio kupiną Pelenės versiją, kurios pabaigoje paaiškėja, kad gražuolis princas yra homoseksualus“, bet neišdrįso žengti taip toli. Nepamirškime, kad tada Holivudui homoseksualumo tema dar neegzistavo.

Kitą klasikinio Holivudo legendą Clarką Gable’ą („Vėjo nublokšti“) pamatysime 1958 m. sukurtame Roberto Wise’o filme „Plaukti tyliai ir giliai“ (LTV, 21 d. 14.15). Filmas pasakoja apie du amerikiečių jūrų karininkus, kurie konfliktuoja vykdydami pavojingą misiją. Skirtingus požiūrius dar labiau pabrėžė ir skirtingi vaidybos stiliai – Gable’o partneris Burtas Lancasteris buvo vienas naujosios aktorių kartos lyderių.

Populiarų amerikiečių komikų duetą Budą Abottą ir Lou Costello pamatysime Charleso Bartono 1948 m. filme „Kilpa užnerta“ (LTV2, 22 d. 19.40). Tai 1939 m. filmo perdirbinys – pasirodo, ši Holivudo liga senesnė, nei maniau. Du herojai nori visus pergudrauti, bet įsivelia į aferą su dideliais mafijos pinigais. Žinovai tvirtina, kad filme galima pamatyti visus geriausius šių komikų triukus, pokštus ir reprizas. Ar juos įmanoma išversti, abejoju. Pastebėjau, kad humoras pasižymi savybe egzistuoti tik konkrečiame kalbos ar šalies kontekste. Manau, kad amerikietis nelabai suprastų, kas mane taip prajuokino gavus pompastišką pranešimą, esą Wong Kar-wai šią savaitę žiūrės lietuviškus „Nereikalingus žmones“.

Jūsų – Jonas Ūbis