Viltys ir vasaros sveikinimai

„Hamletas“, rež. Oskaras Koršunovas D. Matvejevo nuotr.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras (OKT) nenumaldomai artėja prie savo dešimtojo sezono slenksčio. Turbūt nereikia priminti, kad natūraliai gimusiam (t.y. ne valstybės įsteigtam ar kaip nors kitaip panašiai šiame pasaulyje atsiradusiam) teatrui tai – kritinis amžius. Dėl to buvo pasigąsčiota dar rudenį, pradedant devintąjį sezoną, juolab kad nei valstybė, nei miestas nekeičia savo ilgametės nuostatos nereaguoti į tai, kad tarptautiniu mastu įvertintas teatras per tuos metus taip ir neužsitarnavo stogo virš galvos (ir vaidybos aikštelės po kojom). Bet štai jis, devintasis sezonas, jau eina į pabaigą. Tiksliau būtų sakyti – plaukia, ir per lemtingąjį dešimtmečio slenkstį apskritąjį OKT ženklą persvies jau gerokai įsiūbuota Oskaro Koršunovo režisuojamo „Hamleto“ banga.

Ilgai brandintas „Hamletas“ pirmąjį publikos krikštą patyrė dar teberepetuojamas. Ir ne bet kokį, o bene svarbiausio Europos teatro forumo – Europos teatro premijos – publikos, šį balandį susirinkusios į Salonikus pagerbti pagrindinio prizo laimėtojo, prancūzų režisieriaus Patrice’o Chéreau ir Naujosios realybės prizo laimėtojų lenkų režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio, vokiečių choreografės Saschos Waltz ir vokiečių grupės „Rimini Protokol“. „Hamleto“ eskizas (tai numato festivalio nuostatai) čia buvo suvaidintas „Sugrįžimų“ programoje, kuri šiemet buvo skirta Oskarui Koršunovui, 2006-ųjų Naujosios teatro realybės prizo laimėtojui. Dar tebekuriamas „Hamletas“ patyrė dvigubą išbandymą – pirmiausiai jis turėjo būti parodytas neužbaigtas (work in progress). Antra, jau atvykus į Salonikus paaiškėjo, kad parengto dviejų su puse valandos spektaklio varianto parodyti nepavyks – reikės sutrumpinti iki valandos. Aukso vertės laiką, skirtą spektaklio eskizui prijaukinti prie nepažįstamos scenos, teko skirti skubiam trumpinimui. Paskutinę festivalio dieną vykusi „Hamleto“ peržiūra baigėsi ovacijomis.

„Hamletas“, kuriame suvienytos Vilniaus ir Klaipėdos aktorių pajėgos (vaidina Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, taip pat jaunesnieji – Julius Žalakevičius ir Tomas Žaibus), toliau bus repetuojamas per vasarą. Pasaulinė premjera įvyks rugsėjo pradžioje Norvegijos mieste Stavangeryje – 2008-ųjų Europos kultūros sostinėje, kuris kartu su Vilnium, 2009-ųjų Europos kultūros sostine, yra šio spektaklio koprodiuseris. (Beje, Stavangeryje rugsėjį bus suvaidinti ir kiti Oskaro Koršunovo „šekspyrianos“ spektakliai – „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ ir „Vasarvidžio nakties sapnas“). Po Stavangerio „Hamletas“ bus repetuojamas toliau, tarptautinio Vilniaus teatro festivalio „Sirenos“ peržiūroje bus parodyta dar viena work in progress versija, o lietuviškoji premjera įvyks lapkričio 20–22 d. „Menų spaustuvėje“.

Tačiau tai jau naujojo, rudenį prasidėsiančio dešimtojo sezono džiaugsmai ir viltys. O dabar, besibaigiant devintajam, smagu suskaičiuoti „viščiukus“. OKT repertuaras pasipildė trimis spektakliais. Ir visų trijų šaknys – lietuviškos. Lapkričio mėnesį naują Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesės „Liučė čiuožia“ sceninę versiją pristatė rusų kilmės amerikietė režisierė Yana Ross. O balandžio mėnesį nekonvencionalų scenos kūrinį „Uždaras vakaras“, inspiruotą archajiškos lietuviškos pasakos „Žmona deivė“, paruošė kūrybinė grupė, sukviesta scenografės Jūratės Paulėkaitės ir aktoriaus Dainiaus Gavenonio. Performanso dvasios muzikinį scenos kūrinį, jungiantį įvairias meno rūšis, pagal aktorės ir dainininkės muzikinę kompoziciją kūrė ne tik aktoriai, bet ir videomenininkė Aurelija Maknytė, kontrabosininkas Vytis Nivinskas, smuikininkė Ana Čekasina. Pirmiausia parodytas Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje, vėliau „Uždaras vakaras“ persikėlė į savo prigimtim ir tikslais jam artimesnę erdvę – neseniai oficialiai atidarytą „Menų spaustuvės“ Vieną salę.

O paskutinė sezono premjera, Sigito Parulskio „Keltininkas“, kurį režisavo dar vienas jaunas režisierius iš už Atlanto, lietuvių kilmės Paulius Eugene Budraitis, buvo suvaidintas Rusų dramos teatre – amžinajam benamiui OKT pastogę svetingai suteikė šiam teatrui pradėjęs vadovauti režisierius Jonas Vaitkus. Spektaklyje su vilniečiais Arūnu Sakalausku, Jolanta Dapkūnaite, Vytautu Kaniušoniu, Monika Bičiūnaite ir kitais susitiko Klaipėdos teatro patriarchas Vytautas Paukštė.

Kaip jau įprasta OKT, šį sezoną didžiulę teatro gyvenimo dalį užėmė gastrolės. Be minėtos kelionės į Salonikus, 2007-ųjų rudenį teatras gavo patirti karo nuniokoto Kosovo tikrovę, dalyvavo „Panoramos“ festivalyje Minske, vežė „Vasarvidžio nakties sapną“ į Budapeštą, „Grimo operą“ – į Šveicarijos Nešatelį, visam mėnesiui buvo išvykęs jau tradicinių gastrolių po Prancūziją, kur suvaidino dvylika „Vaidinant auką“ spektaklių.

Ir šiandien, kai skaitote šį tekstą, Targovistėje, Rumunijoje, Mariaus von Mayenburgo „Ugnies veidu“ OKT atidaro tarptautinį festivalį „Babelis“. O jau po poros savaičių, birželio 25 d., „Vasarvidžio nakties sapną“ kartu su OKT galės sapnuoti didžiausio Vidurio Europoje (dalyvauja daugiau kaip šimtas trupių) Čekijos tarptautinio Europos regionų festivalio „Hradec Krćlové“ žiūrovai.

Svarbios šio sezono gastrolės OKT laukia rugpjūčio pradžioje – Danijos Elsinore (čia Shakespeare’as įsivaizdavo vykstant Hamleto tragediją), kasmetiniame Hamleto vasaros festivalyje bus suvaidinti keli Koršunovo režisuotos „Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džuljetos istorijos“ spektakliai. Festivalis vyksta legendinėje Kronborgo pilyje, kur nuo 1816 m. daug kartų vaidintas „Hamletas“, o pilies scenoje stovėjo tokios tikros scenos ir ekrano žvaigždės kaip Laurence’as Olivier, Vivien Leigh, Johnas Gielgudas, Kennethas Branagh.

Tuos, kuriems Elsinoras per toli, OKT sveikina su dar viena Lietuvą pasiekusia vasara ir kviečia į paskutinį šio sezono spektaklį – „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuris birželio 17 d. bus vaidinamas Rusų dramos teatre. Ir, žinoma, į teatro festivalį Druskininkuose.