Pietūs su Velniu prie „Angelo“

Veikėjai: Nokia, Samsung, Motorola, Sony Eriksson, Kostia, Miša, Lietuvė

Pirmas veiksmas

LIETUVĖ: Sakykite, Miša, kokios jūs tautybės?

MIŠA: Aš prancūzas. Tiksliau, pusiau anglas, pusiau prancūzas.

LIETUVĖ: Kur taip gerai išmokote rusiškai?

MIŠA: Studijavau Maskvoje. Bet ir Lietuvą žinau. Kažkada seniai esu parašęs dainų jūsų Kastyčiui Kerbedžiui.

LIETUVĖ: Šit kaip!

MIŠA: O jūs, kaip suprantu, rašytoja?

LIETUVĖ: Na taip.

MIŠA: Apie ką rašote?

LIETUVĖ: Rašau esė, kultūros komentarus ir trumpus apsakymus bei pjeses apie gyvenimą Londone ir požiūrį į aplinką užsienietės akimis.

MIŠA: Kas nors jūsų išleista?

LIETUVĖ: Taip, viena knyga išleista, antra jau rengiama. Lietuvių kalba.

MIŠA: Londone dabar lankosi geras mano pažįstamas, leidėjas iš Peterburgo. Rytoj kaip tik ketinu su juo susitikti. Galėčiau jus supažindinti. Gal jis norėtų išleisti jūsų knygą? Jis šiek tiek ekscentriškas, bet labai išsilavinęs ir malonus žmogus. Jo leidykla gerai žinoma.

LIETUVĖ: O kokią literatūrą ji leidžia?

MIŠA: Kiek žinau, memuarus, biografijas, apie emigrantų gyvenimą. Pažiūrėkite internetinius puslapius.

LIETUVĖ: Būtinai pažiūrėsiu.

MIŠA: Galime rytoj visi kartu papietauti. Pirmą valandą jums tiks? Prie „Angelo“ stoties.

LIETUVĖ: Gerai. Iki ryt.

Antras veiksmas

SAMSUNG: Nepatikėsi, su kuo einu susitikti. Su leidėju, kuris išleido Michailo Jurjevo „Trečiąją imperiją“.

MOTOROLA: O kas ta „Trečioji imperija“?

SAMSUNG: Nepatikėsi, su kuo einu susitikti. Su leidėju, kuris išleido Michailo Jurjevo „Trečiąją imperiją“.

SONY ERIKSSON: Nuostabu! Gal tavo knygą išleis? Linkiu gerai praleisti laiką.

SAMSUNG: Nepatikėsi, su kuo einu susitikti. Su leidėju, kuris išleido Michailo Jurjevo „Trečiąją imperiją“.

NOKIA: Šiurpu. Eik, bet būk atsargi.

SAMSUNG: O kas man gali atsitikti?

NOKIA: Tu eini susitikti su velniu. Žinai, nenustebčiau, jei pasiūlytų išleisti knygą už tokį honorarą, kad būtų sunku atsisakyti. Paskui prasidėtų neva nereikšmingų paslaugų rutina... Saugokis.

SAMSUNG: Ko saugotis? Kad neužverbuotų?

NOKIA: Žiūrėk, kad nebūtų kaip Salomėjai N. Jų raportuose jau ir taip esi. Rusai visais laikais manė, kad tie, kurie kritikuoja savo Tėvynę, gali lengvai ją išduoti. Jie tavo tekstais gali pasinaudoti kaip puikia propaganda: „Štai kaip litovcai savo gyvenimu nepatenkinti, reikia kuo greičiau juos visus išnaikinti.“

SAMSUNG: Na, aš nemanau...

NOKIA: Be abejonės, girs tavo literatūrinį talentą, gilią įžvalgą ir tavo asmeninį žavesį, dar sakys: ką jūs ten vargstat, pas jus rinkos nėra, o pas mus milijoniniai tiražai, populiarumas ir tikri pinigai. Žodžiu, klasikinė situacija: ugnis, vanduo ir varinės triūbos. Patariu užsikimšti ausis. Verčiau, kai parvažiuosi Tėvynėn, duosiu tau paskaityti Salomėjos dienoraščius, ir stokim į draugiją „Lietuvai gražinti“. Būk tvirta. Jei tiki, vis nueik į tualetą ir persižegnok.

SAMSUNG: Velnias, reikėjo kryželį pasiimti.

NOKIA: Nieko, visą laiką piešk šakute kryžiaus ženklą padaže, savo lėkštėj.

Trečias veiksmas

LIETUVĖ: Negaliu spausdinti savo knygos jūsų draugo leidykloje.

MIŠA: Tikrai? Kodėl gi?

LIETUVĖ: Jis išleido „Trečiąją imperiją“.

MIŠA: O kas tai yra?

LIETUVĖ: Naujoji „Mein Kampf“ – iš Rusijos. Ne, dar blogiau.

MIŠA: Tikrai?

LIETUVĖ: Ten, be kita ko, rašoma, kad lietuviai yra pati bukiausia, labiausiai atsilikusi ir nedėkinga (Rusijai) tauta, kad ją reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus, bet ne į Sibirą siųsti, o sušaudyti, ir ne daug jų, o visus.

MIŠA: Na jau, taip tai tikrai nerašo!

LIETUVĖ: O jūs skaitėte?

MIŠA: Ne.

LIETUVĖ: O aš skaičiau.

Ketvirtas veiksmas

KOSTIA: (Lietuvei) Sveiki, labai malonu. (Mišai) Miša, čia netoliese yra tas „Sacré Coeur“*  restoranėlis. Gal ten?

MIŠA: Taip, žinau. Eime. (Lietuvei) Aš jau papasakojau Kostiai apie jus ir pasakiau, kad jums nepatinka ta jo išleista knyga.

KOSTIA: Labai gera knyga, viskas ten teisingai parašyta ir labai gerai išdėstyta. Tik va, perka prastai. Mūsų žmonės nesidomi politika. Jiems duok knygas apie tai, kaip užsidirbti milijoną.

LIETUVĖ: O gal neperka dėl to, kad tai kliedesys?

KOSTIA: Ne, ne, ten visai ne kliedesys, ir ne utopija, tas žmogus gerai išmano geopolitinę pasaulio situaciją. Jis žino, kaip viskas bus ateityje, ir suvokia, kad tai neišvengiama.

LIETUVĖ: Kas neišvengiama? Kad Rusija nusitęs nuo Sachalino iki Portugalijos ir valdys pasaulį?

KOSTIA: Taip. Pasauliui reikalingos globalios permainos. Nė viena valstybė ir nė vienas žmogus pasaulyje nėra patenkintas savo padėtimi, todėl pasaulį reikia pertvarkyti.

LIETUVĖ: O jeigu kas nors nenori persitvarkyti?

KOSTIA: Reikės karo.

LIETUVĖ: O kodėl būtent Rusija turėtų pertvarkyti pasaulį? Galit kalbėti rusiškai, jeigu jums patogiau.

KOSTIA: Kai kurios valstybės turi tam galimybę, kitos – ne. Dar kitos, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, šiuo metu atlieka neadekvatų vaidmenį, nes nieko iš tikrųjų neturi, laikosi vien buvusia savo imperijos šlove. O pasaulį turi valdyti tautos, turinčios gamtos išteklių. Kitos tautos nereikalingos.

LIETUVĖ: Todėl reikia jas išžudyti?

KOSTIA: Ne, na kam žudyti. Aš – griežtai prieš žudymą. Asimiliuoti. Užleisti, pavyzdžiui, juos kinais, ir galas jiems. O rusai prarado labai daug žmonių Antrojo pasaulinio karo metu. Mums irgi reikia atkurti savo genofondą.

LIETUVĖ: Naikinant kitas tautas?

KOSTIA: Pasaulis turi būti daugiakultūrinis.

LIETUVĖ: Jis ir taip yra.

KOSTIA: Nieko panašaus. Dabar visi įsikibę į savo tautas. O kai visi susimaišys, niekas nežinos, kas jie – rusai, žydai, anglai ar prancūzai. Tai bus tikrasis daugiakultūriškumas ir kosmopolitizmas. O dabar – ne.

MIŠA: Man, prašom, svogūnų sriubos, salotų su antiena ir vandens.

KOSTIA: Ir man, prašom, svogūnų sriubos, salotų su antiena ir vandens.

LIETUVĖ: O man, prašom, taurę raudono vyno bei antienos ir abrikosų dešrelių su juodųjų serbentų ir romo padažu.

MIŠA (Lietuvei): Sriubos nevalgysit?

LIETUVĖ: Ne, man bus per daug. (Kostiai) Vadinasi, jūs sutinkate su tuo, kad lietuvius reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus?

MIŠA: Na šitaip tai jau tikrai ten nerašo!

LIETUVĖ (Mišai): Ar jūs skaitėte?

MIŠA: Neskaičiau.

KOSTIA: Taip, tai yra būtina. Visas piktybiškas, kenksmingas tautas reikia sunaikinti. Lietuviai su estais – itin piktybiškos tautos.

LIETUVĖ: Tikrai? Ir ką jos jums padarė?

KOSTIA: Atėmė mūsų žemes.

LIETUVĖ: Kada?

MIŠA (Lietuvei): Be reikalo jūs sriubos neužsisakėte, labai skani.

KOSTIA: Tokių lietuvių ir estų dar visai neseniai išvis nebuvo. Tik dabar iš kažkur išdygo. Estų tai aš ypač nekenčiu, nes mano dačią Narvoje atėmė.

LIETUVĖ: Kaip atėmė? Eksproprijavo?

KOSTIA: Ne, ji vis dar man priklauso, bet jie įsivedė vizų režimą. Ir dar mokesčius reikalauja jiems mokėti!

LIETUVĖ: Tai gal reikėjo kur nors kitur, savo šalyje dačią įsigyti?

KOSTIA: Ten visada buvo mūsų žemės, jas dar Petras Didysis užkariavo. O estai atėmė iš mūsų.

LIETUVĖ: Kada?

KOSTIA: Tai va, pirmiausia estus reikia sunaikinti, o paskui jau ir lietuvius. Jeigu tokie lietuviai ir estai dingtų nuo žemės paviršiaus, niekas, visiškai niekas jų nepasigestų. Kam jie reikalingi?

LIETUVĖ: O rusų pasigestų?

KOSTIA: Ir rusų nepasigestų.

LIETUVĖ: O žydų pasigestų?

KOSTIA: Nepasigestų.

MIŠA: Gal deserto?

LIETUVĖ: Ne, ačiū.

MIŠA (Lietuvei): Jūs laikotės dietos?

LIETUVĖ: Ne.

KOSTIA: Vis dėlto niekaip nesuprantu, kodėl rusai yra rasistai. Juk Rusijoje jokių juodaodžių nėra ir niekada nebuvo, o rusai nekenčia jų kaip maro. Taip pat neįmanoma paaiškinti, kodėl vienos tautos nekenčia kitų. Štai, pavyzdžiui, mano tėvo draugas, Lenkijos žydas, nekenčia vokiečių. Prie jokio vokiško daikto net pirštu neprisilies. O pats juk ne nuo vokiečių nukentėjo, nuo rusų. Dar prieš karą nuo vokiečių į Rusiją pabėgo, ten į Sibirą buvo išvežtas, beveik visa jo šeima ten ir žuvo. Tačiau rusus myli, o vokiečių baisiausiai nekenčia. O rusai vokiečiams nejaučia jokios neapykantos. Arba štai mano tėvas – rasistas, aš – ne rasistas. O mano sūnus – rasistas.

LIETUVĖ: Tai gal čia jau jūsų atsakomybė?

KOSTIA: Ne, aš jį visai kitaip mokiau, o jis vis tiek užaugo baisus rasistas.

MIŠA (Lietuvei): Paragaukite mano creme brulée.

LIETUVĖ: Ne, ačiū. Miša, o kur jūs studijavote?

KOSTIA: Miša studijavo Maskvos konservatorijoje, GITIS’e ir Šaldytuvų gamybos institute.

MIŠA: Šaldytuvų gamybos aš nesimokiau!

Visi juokiasi.

KOSTIA: Miša, žinokite, gimė Žitomire! (Lietuvei) O jūs iš pažiūros irgi ne gryna lietuvė. Kas jūs?

LIETUVĖ: O aš jau susidaugiakultūrinau – į priekį, iš anksto. Jau asimiliavausi. Ko laukti?

MIŠA leipsta juokais ir baksnoja LIETUVEI alkūne. Padavėja atneša sąskaitą.

MIŠA: Kostia, duokite man.

KOSTIA: Ne, ne, Miša, jūs praėjusį kartą mokėjote.

MIŠA: Kostia, prašau, duokite man.

KOSTIA (griežtai): Miša!

MIŠA: Kostia! Duokite, prašau man sąskaitą! Rimtai, aš sumokėsiu.

KOSTIA: Ne, ne, mokėsiu aš.

MIŠA: Aš jūsų labai prašau.

KOSTIA: Miša, aš jūsų prašau!

MIŠA: Na gerai, bet kitą kartą – aš.

KOSTIA: Čekį tai paimsiu. Tegul valstybė apmoka.

MIŠA (Lietuvei): Mums su Kostia dabar reikia nuvažiuoti į pietinį Londoną, užregistruoti Kostią kaip nuolatinį gyventoją. Gal jus kur nors pavežti?

LIETUVĖ: Ačiū, ne. Aš į metro. Man į kitą pusę. Ačiū už pietus. Buvo įdomu susipažinti. Viso gero.

KOSTIA (nueidamas): Viso! Nesijaudinkit – iš pradžių estus patvarkysim, tik paskui lietuvius!

Penktas veiksmas

NOKIA: Ką jis sakė?

SAMSUNG: Viską taip ir sakė. Kad mus reikia išnaikinti.

NOKIA: Kaip jis atrodė?

SAMSUNG: Maždaug keturiasdešimties, didelis, juodais plaukais, ant galvos juoda kepurė su raudona žvaigžde priekyje. Akys arti viena kitos, truputį žvairas, su apvaliais akiniais rudais raginiais rėmeliais. Viename rėmelyje virš akies tokia ryškiai geltona dėmė, todėl žiūrint į jį vis atrodė, kad kairioji jo akis kažkokia netikra ir geltona.

NOKIA: Taip, tu tikrai pietavai su velniu.

SAMSUNG: Visą laiką piešiau kryžiaus ženklą juodųjų serbentų ir romo padaže. Tik nesupratau, kurios valstybės iždas sumokėjo už mano antienos dešreles.

Uždanga

_________________________

* Šventoji širdis (pranc.)