Naujas Gedimino Girdvainio vaidmuo „Vyšnių sode“

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vizitine kortele tapusiame spektaklyje „Vyšnių sodas“, kurį dar 1991 m. pastatė teatro meno vadovas ir režisierius Rimas Tuminas, gegužės 6 d. žiūrovų laukė staigmena – Firso vaidmenį pirmą kartą atliko aktorius Gediminas Girdvainis. Firsas – itin reikšmingas spektaklio personažas, Tumino režisūrinėje traktuotėje įgaunantis simbolinę reikšmę, apibendrinantis nostalgiškus šios graudžios komedijos veikėjų jausmus. Ilgą laiką šį personažą kūrė šviesaus atminimo aktorius Audris Chadaravičius. Staigi aktoriaus mirtis, sukrėtusi Vilniaus mažąjį teatrą, lėmė naują Girdvainio vaidmenį ir, be abejonės, naują personažo traktuotę.

Ilgus metus Jaunimo teatre vaidinęs G. Girdvainis jau daugiau nei dešimtmetį – tarp Vilniaus mažojo teatro aktorių. Jo temperamentinga vaidyba, raiškus, įtaigus balsas suteikia ypatingo žavesio šio teatro spektakliams. Vaidinęs Avnerį Rozentalį poetiškoje Grigorijaus Kanovičiaus dramoje „Nusišypsok mums, Viešpatie“, aktorius iki šiol kuria pagiežingo palūkininko Špricho paveikslą Michailo Lermontovo „Maskarade“, vaidina karo gydytoją Čebutykiną Antono Čechovo „Trijose seseryse“. Vienas naujausių aktoriaus vaidmenų – gydytojas Maiklas Emersonas Briano Clarko „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“.

Naujasis Girdvainio personažas Firsas – kertinis ypatingo Tumino sumanymo akmuo. Šis spektaklis sulaukė daugybės komplimentų tarptautiniuose teatro festivaliuose ir viešnagėse. „Šis spektaklis mane išmokė nepykti ant laiko. Mums tik atrodo, kad bėgant metams kažką kaupiame, bet iš tiesų juk tik nuolat prarandam. „Vyšnių sodas“ mus mokė neišvengiamybės – atiduoti, prarasti, atsisakyti“, – apie šį spektaklį yra kalbėjęs Tuminas. Tokią „Vyšnių sodo“ filosofiją atskleidžiančiam personažui G. Girdvainis suteikia lengvos ironijos ir išminties, padedančios branginti ne tik sodą, bet ir jo prisiminimą.

Mažojo teatro „Vyšnių sodą“ G. Girdvainis pirmą kartą pamatė 1999 m. Italijoje, kur buvo vaidinamas ir „Maskaradas“. Šiandien aktorius prisimena ėjęs žiūrėti „Vyšnių sodo“ su amžiną atilsį Vytautu Grigoliu; spektaklyje Firsą vaidino Audris Chadaravičius.

Kurdamas Firso vaidmenį, G. Girdvainis žvelgia į jį kaip į namų dvasią, kurios turėtų būti visur. „Mūsų namuose dabar gyvena tikrai senas žmogus, ir aš matau, kaip jis visur eina, viskuo domisi, tarytum viską tikrina. Jo pilna visur. Ir Firsas – kaip katinas, kuris vaikšto visur ir viską pastebi, bet niekam nekliūna. Kadaise važiavom žiūrėti į Rygą iš Maskvos atvežto Gerhardo Hauptmano „Prieš saulėtekį“, kur vaidino garsus rusų aktorius Michailas Ostangovas. Jo personažas per visą spektaklį neištarė nė žodžio, bet jis buvo pagrindinis, spektaklio kertinis akmuo. Toks ir Firsas. Jį suvaidinęs galiu pasakyti, kad spektaklyje jo galėtų būti ir daugiau, nes būtent tokiam „Vyšnių sodui“ jis labai svarbus. Pirmajame spektaklyje tarytum plaukiau vienas pats ežere, nežinodamas jo gylio. Viską reikėjo išmatuoti pačiam, buvo svarbu nepaskęsti. Vaidinant toliau, įsijungs kiti greičiai, atsiras kitos emocijos“, – po pirmo pasirodymo sakė G. Girdvainis.

Daiva Šabasevičienė