„Raiši žirgai nešuoliuoja“

Valstybinis jaunimo teatras balandžio 25, 26 d. 18 val. kviečia į premjerą „Raiši žirgai nešuoliuoja“, kurtą pagal ispanų dramaturgo Luiso del Valio pjesę.

Lietuvoje dar nežinomas autorius gimtojoje šalyje ir užsienyje už kūrybą, aktyvią pilietinę poziciją ir veiklą yra pelnęs daugybę premijų bei garbės apdovanojimų. Luisas del Valis gimė 1944 m. Saragosoje, Ispanijoje. Nuo trisdešimties metų pradėjo intensyviai rašyti ir savo publikacijomis iškart išsiskyrė periodinėje spaudoje. Iki šiol aktyviai bendradarbiauja televizijoje, rašo scenarijus spektakliams, laidoms, pats dažnai dalyvauja TV diskusijose, populiariausiuose laikraščiuose spausdinami jo komentarai. Rašytojo internetinės svetainės moto: ,,Kelnes nusimauti galima. Galima be kelnių lipti laiptais aukštyn. Tačiau niekad nereiktų nusimauti kelnių tuo metu, kai lipi laiptais aukštyn.“

Pjesė „Raiši žirgai nešuoliuoja“ – tai vieno žmogaus monologas, pripildantis sceną personažų, atmosferos, jausmų, aplinkybių. Skaitytojas vedamas per istoriją nueinat jausmų kelią nuo juoko iki ašarų. Pagrindinio herojaus Migelio pasakojimas prasideda retoriniu klausimu „Ar esu kaltas?“ Jis mintimis nusikelia į tuos gyvenimo tarpsnius, kai galbūt galėjo jaustis kaltas – iškrėsdamas išdaigą nekenčiamam pusbroliui, pabėgdamas iš namų, būdamas įtakingu verslininku, bet netapdamas „teisingu“ tėvu. „Yra žmonių, kurie pusę gyvenimo tikisi sėkmės loterijoje ar lažybose, tačiau yra ir kitokių lošimų. Kasdien lošiama iš mirties avarijose, piktybinių auglių, kitų nepagydomų ligų ar depresijų“, – sako Migelis, prisiminęs savo žmonos ligą, atsiradusią po sūnaus gimimo. Ar dėl to jį taip pat turėtų graužti sąžinė?

Luisas del Valis: „Mane visada traukė žmonės, kurie demonstruoja stiprybę ir sugebėjimą aukotis, tačiau patys save sužlugdo, nes jiems paprastai trūksta vieno dalyko: garbės arba daugiau milijonų. Taip pat man visad atrodė nepaaiškinami silpnadvasių pasakojimai, kaip jie vieną ar kitą dalyką padarytų būdami kito žmogaus vietoje. Deja, jie niekad nebus to kito vietoje. Šio kūrinio herojus įkūnija daugelį dalykų, kuriuos niekinu, bet jis taip pat turi savybių, kuriomis žaviuosi. Niekad nenorėčiau būti panašus į jį, bet niekad negalėčiau jo neapkęsti.“

Spektaklio režisierius – Ignas Jonynas. Vaidina Rolandas Kazlas ir Giedrius Savickas. Dailininkė – Renata Valčik. Garso dizaineris – Paulius Kilbauskas.

Jaunimo teatro inf.