Vytautui Šapranauskui – 50

Vytautas Šapranauskas spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“

Yra aktoriai, su kuriais susitinki tik spektakliuose ar lietuviškuose filmuose, yra aktoriai, kuriuos pamiršti vos pamatęs. Tačiau yra aktoriai, kurių nuolat pasiilgsti, kurie yra, net jei ir nešmėžuoja tavo pasaulyje. Toks yra Vytautas Šapranauskas.

Nesu TV gerbėja, todėl su šiuo aktoriumi šiuo metu tenka susitikti itin retai. Jo aktorinis „šmėžavimas“ daugiau vyksta galvoje – praeityje. Šiandien Vytautą Šapranauską įmanoma sutikti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklyje – Antono Čechovo „Trys seserys“, kurį 2005 m. pastatė Rimas Tuminas. Pakaitomis su Arūnu Sakalausku Šapranauskas atlieka Veršinino vaidmenį.

V. Šapranauskas visuose vaidintuose ir tebevaidinamuose spektakliuose nuo pat pirmų minučių sunaikina visus šapranauskiškus stereotipus. Kartkartėmis atsirandantys pašmaikštavimai – bendros koncepcijos reikalas. Plačiai naudodamas gestikuliaciją, tik jam vienam būdingą mimiką, jis, žinoma, nepakartojamas. Visas partijas jis atlieka taip subtiliai, kad visiškai neiškrinta iš kuriamų spektaklių partitūros.

V. Šapranausko vaidmenys visada paryškina ir partnerių vaidybą, šalia jo kolegos tarsi įgyja daugiau gyvybės – retsykiais žiūrovams leidę ir prisnūsti, jie taip įsibėgėja, kad įgauna sunkiai įvardijamos partnerystės virtuoziškumo.

Neužmirštamas milijonieriaus receptas, pasakytas viename Šapro šou: „Reikia keturis tūkstančius metų dirbti Mažojo teatro budinčiuoju ir nieko nevalgyti.“ Juo nepatikėti negali.

Daiva Šabasevičienė