Festivalinis pavasaris

Gyvenimas lekia greitai ir dažniausiai pro šalį, bet prisipažinsiu, kad naujo „Kino“ suspėjau pasiilgti. Aną savaitę pasirodęs naujas žurnalo numeris, suprantama, pristato laukiamiausius šio pavasario kino renginius. Lietuvoje tai – festivalis „Kino pavasaris“ ir VIII lenkų filmų savaitė. Išsamų „Kino pavasario“ filmų pristatymą papildo Lino Vildžiūno straipsnis apie rumunų Naująją bangą, aptariantis jaunųjų kūrėjų filmus, jų savitumą. „Kino pavasaris“ jau ne pirmus metus rodo filmus, kurie visame pasaulyje sužadino susidomėjimą rumunų kinu. Šiųmečio programoje – ir garsiausias tos bangos filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“.

Lenkų filmų savaitė taip pat turi kuo nustebinti ir palepinti kino žiūrovus: programoje geriausių paskutinių dvejų metų lenkų filmų „Auksinius liūtus“ pelnę Joannos Kos-Krauze ir Krzysztofo Krauze’s „Išganytojo aikštė“ ir Andrzejaus Jakimowskio „Burtai“, „Oskarui“ nominuota Andrzejaus Wajdos „Katynė“, kiti diskusijas lenkų žiniasklaidoje sukėlę kūriniai. Lenkų kinas tęsia senas tradicijas ir prieš jas maištauja, bet kūrėjai išsaugo vertingą, tik Lietuvoje jų kolegų pamirštą siekį kalbėti apie permainas žmonių sielose, apie požiūrį į svarbiausius dalykus, istoriją ir Dievą. Filmų pristatymą papildo Koros Ročkienės straipsnis apie pagrindinius moterų vaidmenis „Katynėje“ suvaidinusias aktores.

Lina Kaminskaitė rašo apie pasibaigusį jau trečiąkart „Skalvijoje“ surengtą moterų filmų festivalį „Šeršėliafam“, pradžiuginusį turtingomis Veros Chitylovos ir Ingmaro Bergmano filmų retrospektyvomis. Tampame festivalių ir kultūringų žiūrovų šalimi?

Nestinga žurnale ir refleksijų apie svarbiausius kino metų pradžios renginius: Auksė Kancerevičiūtė griežtai vertina šiųmečio Berlyno kino festivalio programą, L. Vildžiūnas rašo apie jaunąjį kiną nuolat atradinėjantį Roterdamo kino festivalį. Ryškiausi abiejų festivalių filmai atsidūrė ir „Kino pavasario“ programoje. Tad bus galima palyginti kritikų įspūdžius su savais.

Be abejo, vienas didžiausių šių, dar tik parsidėjusių kino metų įvykių – brolių Ethano ir Joelio Coenų filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. Žurnale rasite išsamią ir įžvalgią Vaido Jauniškio filmo recenziją bei Izoldos Keidošiūtės plunksnos aktoriaus Javiero Bardemo portretą. Živilė Pipinytė recenzuoja kontorversišką Samo Garbarskio „Iriną Palm“, Rūta Birštonaitė – Wong Kar-wai juostą „Mano vaivorų naktys“.

Numerio tema – autorinis kinų kinas. Straipsnyje „Kinų kino kalba“ su garsiausiais Kinijos, Taivano, Honkongo kino autoriais supažindina Giedrė Simanauskaitė.

Lietuvių filmotekoje – naujausi filmai: Ž. Pipinytė recenzuoja jaunų režisierių Igno Miškinio, Donato Vaišnoro, Mariaus Kunigėno ir Manto Verbiejaus vaidybinį novelių filmą „Brėkštant“ ir savo feljetone reiškia pretenzijas lietuviška tikrove visai nesidomintiems kūrėjams. Rūta Oginskaitė aptaria Janinos Lapinskaitės dokumentinę juostą „Šokanti ant stogų“, Skirmantas Valiulis – Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių „Pensijų dieną“. Su dokumentiniame kine debiutuojančiu Tomu Tamošaičiu, kurio filmą „Ispanų suaugusiems“ taip pat rodo „Kino pavasaris“, supažindina Tadeuszas Tomaszewskis. Rubrikoje „Namų kinas“ pristatomi filmai „Naujasis pasaulis“, „Valandos“, „Traukinys į Jumą“, „Miestas prie sienos“. Tai filmai įvairiems skoniams ir požiūriams į kiną. Toks pat ir naujasis „Kinas“, rašantis apie filmus, kurie gali nustebinti, žavėti, provokuoti ir, žinoma, jaudinti.

Jūsų – Jonas Ūbis