Premijuoti nauji kameriniai kūriniai

Kovo 26 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyko Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo bei Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo Juozo Karoso kompozitorių kamerinių kūrinių konkurso finalinis turas. Tai buvo viešas koncertas, kurio klausėsi šio konkurso vertinimo komisija ir publika.

Koncerto programą sudarė opusai, sukurti įvairių sudėčių kameriniams ansambliams. Kadangi konkursas buvo slaptas, kūrinių autoriai buvo pasirašę slapyvardžiais. Į šį finalinį turą iš pradžioje konkursui pateiktų devynių naujų kūrinių pateko šeši.

Konkursą vertinusiai žiuri vadovavo vienas žymiausių nūdienos kompozitorių Osvaldas Balakauskas, o jo nariai – įvairių sričių žinomi muzikantai ir pedagogai: kompozitoriai Rimvydas Žigaitis ir Rytis Mažulis, atlikėjai Audronė Vainiūnaitė bei Algirdas Budrys, pedagogė Birutė Karosienė bei atsakingoji komisijos sekretorė Ramunė Kryžauskienė.

Koncerto klausiusiai suinteresuotai publikai taip pat buvo pasiūlyta dalyvauti vertinimo darbe: publika slaptu balsavimu galėjo rinkti savo laureatą. Beje, savo užduotį ji entuziastingai įvykdė.

Naujuosius kūrinius atliko didelis būrys muzikantų, nuoširdžiai pasišventusių šiuolaikinei muzikai, ją nuolat įvairiomis progomis atliekančių ir propaguojančių. Tai „Chordos“ styginių kvartetas, pianistas Rokas Zubovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus, perkusininkas Saulius Astrauskas, obojininkas Robertas Beinaris, saksofonininkas Liudas Mockūnas, fleitininkas Andrius Radziukynas, smuikininkas Dainius Puodžiukas. Koncerte taip pat dalyvavo keturios jaunos vokalistės – Milda Čiužaitė, Dovilė Mačiukaitė, Airida Zalieckaitė ir Margarita Chodūnaitė. Visi jie nusipelno pagyrimų: naujieji opusai buvo parengti kruopščiai ir pristatyti deramu lygiu.

Jau iš išvardytų atlikėjų akivaizdu, kad kompozitoriai kūrinius skyrė labai įvairioms kamerinėms sudėtims. Iš šešių opusų tik du šiuo požiūriu pasikartojo: tai trio, kurį sudarė fleita, violončelė ir fortepijonas. Tokiam trio savo opusus skyrė du konkurse dalyvavę autoriai. Visi kiti įvairavo nuo instrumentinių duetų iki okteto, o vienas opusas buvo skirtas keturioms solistėms. Panašiai kaip atlikėjų sudėtys labai skyrėsi ir patys kūriniai, jų muzikos pobūdis, turinys bei raiškos būdai.

Šio konkurso premijų fondą – 10 tūkstančių litų – skyrė Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondas. Buvo numatytos trys premijos (penki, trys ir du tūkstančiai litų), tačiau žiuri po balsavimo nusprendė skirti vieną I premiją ir dvi III (po 2500 litų).

Taigi, kas tie slapyvardžiais užsimaskavę laimėtojai, kurių tikrosios pavardės paaiškėjo tik atplėšus vokus?

I premiją už kūrinį „Saxchord“ tenoriniam saksofonui ir styginių kvartetui pelnė kompozitorius Arvydas Malcys. Dvi III premijos buvo skirtos Vaidai Beinarienei už kūrinį „Canto e capriccio“ obojui, vibrafonui, perkusijai, styginių kvartetui ir smuikui solo bei Vytautui Germanavičiui už „Outer Space“ („Visata“) altinei fleitai, fleitai ir perkusijai. Likusių trijų koncerte skambėjusių kūrinių autoriai buvo apdovanoti diplomais. Tai Vidmantas Bartulis („Lopšinė keturioms mamoms“), Jonas Tamulionis (Trio fleitai, violončelei ir fortepijonui) bei Vytautas Barkauskas („Impulsai“ fleitai, violončelei ir fortepijonui). Beje, V. Barkausko opusas surinko daugiausiai publikos balsų ir pelnė Publikos prizą.

Apie konkursui pateiktus kūrinius ir patį konkursą teko pasikalbėti su žiuri pirmininku, LMTA profesoriumi O. Balakausku. Pirmiausia jis pasidžiaugė, kad pateikti kūriniai buvo labai skirtingi. Komisijos narių nuomonės skiriant premijas buvo ganėtinai solidarios, nors žiuri sudarė gana skirtingi muzikai. Pirmininkas prisipažino, kad pirmąją premiją laimėjęs opusas buvo jo favoritas nuo pat konkurso pradžios. O. Balakauskui labai patiko V. Germanavičiaus kūrinys mušamiesiems (fleitos epizodo, pasak jo, galėjo ir visai nebūti), kurį jis įvardijo kaip geriausią iš visų kada nors girdėtų lietuviškų kūrinių mušamiesiems. O kaip kitas III premija apdovanotas opusas? Labai simpatiškas kūrinys, gabi jauna jo autorė.

Fondo direktorė B. Karosienė nuogąstavo, kad konkurse dalyvauja per mažai kompozitorių. Paklaustas, ką apie tai mano, O. Balakauskas spėjo: „Gal žmonės nedrįsta...?“ Žiuri pirmininko nuomone, konkursas yra pavykęs ir būtinai reikia jį tęsti, jei tik Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas toliau rems. Kartu O. Balakauskas apgailestavo, kad tai bene vienintelis kompozitorių konkursas ir kad jokio panašaus renginio nebeinicijuoja Kultūros ministerija...

Juozo Karoso kompozitorių konkursas rengiamas nuo 2002 metų. Jo iniciatorė yra Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondo direktorė, fortepijono pedagogė Birutė Karosienė. Fondo steigėjas verslininkas Saulius Karosas labai palaiko šią idėją, ypač kad šitaip pagerbtas ir jo senelio – kompozitoriaus, chorų dirigento, vargonininko ir pedagogo atminimas.

Konkursas prasidėjo nuo fortepijoninių pjesių, kurios turėjo papildyti negausų pedagoginį šio žanro repertuarą. (Pirmojo konkurso pjesės yra jau išleistos, tad fortepijono pedagogai gali jas naudoti savo reikmėms.) Antrasis konkursas kėlė didesnes užduotis, nes reikalavo sukurti koncertą fortepijonui su orkestru. Beje, įdomus sutapimas: I premiją tąsyk taip pat pelnė A. Malcys.

Šiame, jau trečiajame Juozo Karoso kompozitorių konkurse dėmesys sutelktas į kamerinę muziką. Regis, tai nėra atsitiktinumas, mat Lietuvoje gyvuoja ir naujai kuriasi gana daug įvairių kamerinių ansamblių, kurie greta klasikos imasi atlikti ir naują lietuvišką muziką. Tikėkimės, kad šių atlikėjų rūpesčiu naujai sukurti konkursiniai opusai suras kelią į koncertų sales.