Šūdas ir guzikas

Laiką apie 1984 metus ir aš prisimenu – reikėdavo eiti į privalomas spalio ir gegužės demonstracijas. Išsirikiavus nedarnioje kolonoje tekdavo ilgai stoviniuoti palei upę dab. Žygimantų gatvėje, belaukiant savo eilės pražygiuoti pro tribūną. Pagauti parado, kaip pasigyrimo „liaudies pasiekimais“, nuotaikos, Dizaino katedros studentai, prisimenu, ten, palei upę, mėtydavo į orą tokius ironiškus šūkius: „Paimsim šūdą ir pagaminsim guziką! Valiooo!!!“ Dabar, postsovietinėje ir postindustrinėje visuomenėje, norisi ironiškai sušukti: „Paimsim šūdą ir pristatysim jį kaip guziką! Valiooo!!!“

Tokią nuotaiką sukelia, pavyzdžiui, beveik privalomas apsilankymas programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ internetinėje svetainėje. Be to, iškyla ir labai daug klausimų, pavyzdžiui: kaip būtent buvo apskaičiuota ir numatyta, kad šį „projektą palankiai vertins 80 proc. Lietuvos gyventojų“? Galbūt remtasi faktu, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų yra nemąstanti ir savo nuomonės neturinti avių banda, sekanti paskui „savo lyderius gerai išmintais koridoriais“? Ypač kai tie lyderiai yra sugalvoję visai neironiškų, o, jų nuomone, giliai prasmingų, tačiau kažkodėl labai tautologiškų (ne nuo žodžio „tauta“) paradinių šūkių: „Iškelkime kultūrą kaip kultūrinės plėtros varomąją jėgą“, „Skatinkime kultūrinį gyventojų aktyvumą kuriant kultūrą“. Valiooo!!! Visa ši svetainė tiesiog užtvindyta beprasmiškomis arba demagogiškomis klišėmis („Menininkai, propaguojantys netradicinę teatro techniką, paremtą praeities ir dabarties, realybės ir fantazijos santykiu, susitiko su būsimo spektaklio Lietuvoje potencialiais dalyviais – aktoriais, muzikantais, dailininkais, vadybininkais. Svečiai džiaugėsi sulaukę iš Lietuvos atstovų susidomėjimo. Jų entuziazmas bei idėjos įkvėpė menininkus originaliems sprendimams.“) bei informaciniu balastu, neturinčiu nieko bendra su Lietuvos kultūros propagavimu („Net 48 procentai Lietuvos jaunimo norėtų per artimiausius penkerius metus įkurti savo verslą. Lietuviai ir kitų Baltijos šalių jaunimas pasirodė esą verslesni už senąsias Europos Sąjungos valstybes, kur apie savo verslo įkūrimą galvoja tik 28 procentai jaunuolių.“). Ar taip bandoma užmaskuoti realaus, kultūriškai vertingo turinio nebuvimą ir sudaryti iliuziją, kad daroma daug daugiau negu iš tikrųjų?

Dėmesį patraukia štai toks VEKS 2009 užantyje sušildytas projektas: „1984. Išgyvenimo drama“:

„1984-ieji“ – garsiausia George’o Orwello XX amžiaus antiutopija, parašyta Stalino valdymo metais ir pasakojanti, koks būtų gyvenimas ateityje, totalitarinėje visuomenėje tolimais 1984-aisiais. Kas būtų, jei mes, XXI amžiaus vaikai, pažiūrėtume į praeitį, į realius 1984-uosius Sovietų Sąjungoje? O gal Jūs tiesiog pamiršote ar net neįsivaizduojate, kaip buvo tada? Jums suteikiama unikali galimybė patirti istorines sovietinės santvarkos realijas. Mes siūlome SPEKTAKLĮ – IŠGYVENIMO DRAMĄ – painiuose sovietinio bunkerio labirintuose.

Atvykusiuosius dalyvauti išgyvenimo dramoje pasitiks sargyba su šunimis. Atsisveikinę su savo daiktais, valiuta, fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais, aprengti pilkomis sovietinėmis šimtasiūlėmis, Jūs dviem valandoms panirsite į įtampos ir socialinių keistenybių pilną SSRS piliečio gyvenimą. Jūs pamatysite 1984-ųjų televizijos laidas ir parduotuves, būsite tardomi KGB kabinete, mokysitės SSRS himno, pratinsitės nešioti dujokaukę ir sudėti Kalašnikovo automatą. Prieš atsiveriant vartams į laisvę, Jūsų laukia autentiška tarybinė vakarienė iš tikrų to laikmečio indų ir netgi stiklinaitė tikros „vodkos“. Dramoje vaidina penki aktoriai, turintys didelę patirtį teatre ir kine. Aktorių pavardės nėra ir nebus viešai skelbiamos. Trukmė – 2,5 val. (su pietumis). Maksimalus žiūrovų-dalyvių skaičius – 35. Kaina – 120 Lt vienam asmeniui.

Tradicinį paslaugų paketą pagal Jūsų poreikius galima papildyti šokiais su gyva sovietine muzika arba ypatinga puota pagal tiems laikams būdingą Komunistų Partijos Centro Komiteto meniu: su baltomis staltiesėmis, krištoliniais indais, ikrais ir konjaku. Mes Jums galime pasiūlyti specialų ir unikalų scenarijų.

„1984. Išgyvenimo drama“ organizatoriai sulaukė didžiulio Lietuvos mokyklų susidomėjimo. Kadangi bilietas į spektaklį „1984. Išgyvenimo drama“ brangus, moksleivių grupėms siūlomas paprastesnis ir pigesnis variantas – pažintinė meninė ekskursija po bunkerį, demonstruojant ir keletą išgyvenimo dramos elementų. Ekskursijos vadovas – sovietinės armijos kapitonas, trukmė – 1 valanda, kaina vienam asmeniui – 40 litų.

Drama jau buvo pristatyta žurnalistams ir turizmo agentūroms. Informaciniai seansai bunkeryje sulaukė didelio įvažiuojamojo ir konferencinio turizmo agentūrų susidomėjimo: šią savaitę spektaklio kūrėjams teko organizuoti net du atskirus pasirodymus. Juose dalyvavo daugiau kaip 70 turizmo specialistų.“ Projekto sąmata 300 000 litų.

Šio „ambicingo“, kaip dabar mėgstama vartoti šį neteisingą vertimą iš anglų kalbos, projekto internetinėje svetainėje galima peržiūrėti spektaklio ištraukos videoįrašą. Jame galima pamatyti, kad „sovietinio gyvenimo patirtis“ brangiai (litais) už ją susimokėjusiems kultūros vartotojams visai neatrodo baisi. Svečiams iš užsienio ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams parodoma, kaip iš tikrųjų buvo Lietuvoje tais tamsiais laikais: kad visi vieni su kitais bendravo tik rusiškai ir tik rėkdami, kad viskas aplinkui buvo raudona. Tarsi užsieniečiai ir be šio „kultūrinio renginio“ neturėtų lygiai tokio paties, primityvaus, itin tvirtai jų sąmonėje įsišaknijusio stereotipo apie Rusiją ir jos provinciją Lietuvą. O gal čia irgi ironija? Įdomu, ar ją supranta užsienio svečiai, kuriems iš esmės ir skirtas šis realybės šou? Tuo tarpu čia niekuo dėtas Georgas Orwellas vartosi karste, tačiau ne dėl to, kad 1984-ieji Lietuvoje buvo visai ne tokie kaip jo „1984-ieji“.

Įkvėpta šios kultūrinės iniciatyvos, norėčiau pasiūlyti Europos kultūros sostinei Vilniuje analogišką savo priemonėmis projektą: spektaklį „Išgyvenk masines žydų žudynes Paneriuose – būk pašautas ir užkastas gyvas su tūkstančiais kitų nekaltų žmonių“. Projektui įgyvendinti reikėtų 300 000 litų (sumokėti budeliams ir duobkasiams), taip pat pasilikčiau sau visą pelną iš parduotų bilietų. Budelių pavardės neskelbiamos ir niekada nebus paskelbtos. Spektaklio trukmė – 24 valandos. Žiūrovų-dalyvių skaičius – ne mažiau tūkstančio. Iš dalyvių bus paimti visi daiktai, ne tik tie, kuriuos jie turės su savimi, bet ir tie, kuriuos turi namuose, taip pat auksiniai žiedai ir dantų protezai. Šie daiktai po spektaklio jiems grąžinti nebus. Bilieto kaina – 120 litų. Moksleiviams ir pensininkams – 119 litų. Spektakliui pasibaigus, visiems dalyviams – tortas su žvakutėmis ir šokiai. Projekto tikslas: propaguoti „unikalią Lietuvos kultūrą“ (Laurynas Bučelis), padaryti kultūrą prieinamą visiems, kurie turi pinigų, pritraukti į Lietuvą kuo daugiau turistų, dvasiškai ir fiziškai suartinti neartimus žmones, padėti jiems pajusti vienas kito svorį, kvapą, kvėpavimą, dusimą, agoniją. Atvažiuok su visa savo mokykla, gamykla, organizacija! Taip pat kviečiami vestuvininkai ir kitokių asmeninių švenčių bei jubiliejų dalyviai. Išgyvenk autentišką praeitį. Patirk kultūrą. O jeigu neturi daug pinigų bilietui įsigyti – vadinasi, nesi vertas patirti nei kultūros, nei praeities.