Pasaulinė kūrinio premjera

Vasilij Petrenko, Anatolijus Šenderovas, Geir Draugsvoll

Kompozitorius, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas grįžo iš Olandijos, kur dalyvavo vasario 7–10 d. Deventeryje vykusiame 10-ajame tarptautiniame akordeono muzikos festivalyje „Het Accordeon 2008“. Festivalio metu įvyko naujausio A. Šenderovo kūrinio pasaulinė premjera – apie tai ir kalbamės su kompozitoriumi.

Į šį festivalį, kuriame skamba įvairiausių stilių muzika akordeonui, suvažiuoja žinomi atlikėjai iš skirtingų šalių. Ką ypatinga galėtumėte pasakyti apie festivalį, jo organizatorius ir programą?

Dalyvavau dviejuose visiškai skirtinguose koncertuose – vienas vyko Deventeryje, festivalio atidaryme, kitas – Enschede, abonementiniame simfoninės muzikos koncerte. Deventeryje mano Koncertas tapo vieninteliu stambaus žanro kūriniu akordeonui ir jau iš anksto sukėlė labai didelį susidomėjimą. Į repeticiją atėjo daugiau kaip 200 žmonių, aktyviai domėjosi kūriniu, paprašė partitūros...

Apie patį festivalį, deja, nieko negaliu pasakyti, nes atvažiavome į koncertą iš Enschede, kur reziduoja orkestras, ir po koncerto iškart išvažiavome atgal.

Festivalio organizatorių užsakymu parašėte Koncertą bajanui ir orkestrui „...ad Astrum“, kurio pasaulinė premjera įvyko vasario 7 d. festivalio atidarymo metu. Kokia šios istorijos priešistorė, kaip festivalio rengėjai Jus susirado?

Geiras Draugsvollas – vienas žymiausių pasaulyje solistų akordeonistų. Kai vieną dieną iš jo atėjo laiškas, kuriame jis paprašė perdaryti akordeonui mano kūrinio „Sulamitos giesmės“ fortepijono partiją – šį kūrinį jis girdėjo kompaktinėje plokštelėje, atliekamą Davido Geringo, – aš sutikau, nors akordeonas man buvo gana svetimas instrumentas. Vėliau mes buvome susitikę Švedijoje, kur buvo atliekamas šis kūrinys (dainavo Judita Leitaitė, o aš grojau fortepijono partiją). G. Draugsvollas specialiai atvažiavo į Švediją, kad galėtume susitikti ir gerai padirbėti kartu – prieš tai aš jau buvau išsiuntęs jam akordeono partiją. Taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas. Vėliau jis ne kartą grojo šį kūrinį, įrašė į kompaktinę plokštelę kartu su D. Geringu. Šis įrašas buvo pakartotas net keliose įvairių leidėjų plokštelėse.

Po sėkmingo bendradarbiavimo G. Draugsvollas pasiūlė man pagalvoti apie galimybę sukurti jam Koncertą su simfoniniu orkestru. Žinoma, iškart sutikau, bet nuo tos dienos iki premjeros praėjo keleri metai... Casperas Burhardtas, vienas iš festivalio Deventeryje organizatorių, susidomėjo šia idėja ir jo dėka, taip pat palaikant „Stichting Het Accordeon“ organizacijai, mano Koncertas ir buvo atliktas „Festival Het Accordeon 2008“ atidarymo koncerte kartu su Nyderlandų simfoniniu orkestru. Dirigavo Vasilijus Petrenko – Sankt Peterburgo konservatorijos auklėtinis, šiuo metu Liverpulio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas, daugelio pasaulio simfoninių orkestrų (tarp jų ir Nyderlandų) kviestinis dirigentas.

Pasitelkiant Jūsų kūrybos kontekstą, galima numanyti, kad veikiausiai ir šio Koncerto partitūroje daug dėmesio skiriama aleatorikai, sonoristikai, tembriniams ir dinaminiams kontrastams, ekspresyvumui. Ar ir šiame kūrinyje laikotės savo kūrybos filosofijos, kad atlikėjas kartu yra ir kūrėjas, įnešantis svarų įnašą į baigtinį kompozicijos pavidalą, o ne vien perteikiantis kompozitoriaus sumanymą? Kaip pats apibūdintumėte šį naujausią Koncertą?

Taip, ir šiame Koncerte yra nemažai šiuolaikinės technikos elementų, galbūt būdingų mano muzikai. Bet, kaip žinia, man visada buvo svarbiausia, ką aš noriu pasakyti. Kaip – yra tik priemonė, ir čia niekada nebandžiau pabėgti nuo savęs. Dažniausiai abi šios sąvokos eina kartu... Žinoma, visada galvoju apie atlikėją, rašau, turėdamas omenyje jo galimybes ir net matydamas jį mintyse. Šis Koncertas yra parašytas ne akordeonui, o bajanui, šis instrumentas G. Draugsvollio rankose tampa labai šiuolaikiškas, kažkas tarp sintezatoriaus ir vargonų. Svarbiausias uždavinys man buvo pateikti jam tokį kūrinio variantą, kuris jį galėtų sudominti ir jam pačiam sukelti daug minčių. Jo pasiūlymai instrumento panaudojimo atžvilgiu buvo labai reikšmingi ir svarbūs, visada derėjo su mano kūrinio idėja. Pasinaudodami kompiuterinės technikos galimybėmis mes daug dirbome kartu per Skype programą, klausydami ir matydami vienas kitą: jis su bajanu Kopenhagoje, aš – prie fortepijono savo namuose Nemenčinėje... Jis surado galimybę ir specialiai atvažiuoti į Vilnių. Tai buvo nuostabus bendradarbiavimas su dideliu Muzikantu. Koncertas dedikuotas būtent G. Draugsvollui (pirmieji šio kūrinio garsai ir yra G – D).

Esu laimingas, kad dažnai bendrauju su aukščiausios klasės muzikantais – D. Geringu, G. Draugsvollu, teko dirbti ir su Gidonu Kremeriu. Su jais kalbi tik apie Muziką. Visada įdomu susitikti ir su nauju orkestru. Bendradarbiavau su BBC, Slovėnijos, Japonijos, Izraelio (Haifos) simfoniniais orkestrais, dabar su Nyderlandų simfoniniu orkestru. Buvo įdomu stebėti, kaip greitai kinta atlikimas, gimsta susidomėjimas nauju kūriniu. Bendravau ne tik su dirigentu, bet ir su orkestro muzikantais – tai visada teigiamai atsiliepia kūrinio atlikimui. Man visiška naujovė buvo tai, kad kūrinys solistui ir simfoniniam orkestrui repetuojamas iškart su solistu. Tai padeda orkestro muzikantams girdėti visumą, pajusti savo vietą kūrinio dramaturgijoje. Tokio darbo rezultatas – jau pirmos repeticijos pabaigoje buvo galima išgirsti beveik koncertinį atlikimą. Žinoma, orkestro muzikantai ateina į repeticiją iš anksto gerai pasiruošę.

Kaip „...ad Astrum“ priėmė Olandijos klausytojai?

Orkestras ir klausytojai jį priėmė labai entuziastingai, abiejuose koncertuose plojo stovėdami... Enschede koncertas vyko nepaprastai įspūdingoje, klausytojų perpildytoje „Muziekcentrum“ salėje – labai erdvioje, su puikia akustika. Kitą rytą laikraštyje jau buvo recenzija. Nors koncerte dar skambėjo N. Rimskio-Korsakovo „Ispaniškoji rapsodija“ ir P. Čaikovskio simfonija „Manfredas“, recenzija buvo skirta tik mano Koncertui. O prieš tai tame pačiame laikraštyje buvo išspausdintas didelis interviu su manimi. Stebina ypatingas olandų susidomėjimas nauju kūriniu, jo autoriumi ir atlikėjais, išankstinis jų laukimas. Muzikinei premjerai jie suteikia didžiulę reikšmę.

Kada galime tikėtis išgirsti „...ad Astrum“ pirmąjį atlikimą Lietuvoje?

Nežinau. Gal Liverpulyje nuskambės anksčiau.

Ačiū už pokalbį. Štai ištraukos iš recenzijos „Kvapą gniaužianti garsų patirtis su Nyderlandų simfoniniu orkestru“, pasirodžiusios Olandijos spaudoje kitą dieną po „...ad Astrum“ premjeros.

„Nyderlandų simfoninio orkestro atliekamos N. Rimskio-Korsakovo muzikos koncerte svarbiausia reikšmė teko akordeonui.

Gana neįprasta alternatyva simfoninės muzikos pasaulyje, nustebinusi savo rezultatu. Publikos susidomėjimas šiuo reiškiniu buvo milžiniškas – ypač dėl to, kad laukė pasaulinė kūrinio premjera ir susitikimas su tikru akordeono virtuozu – norvegu Geiru Draugsvollu (...). Kvapą gniaužiantis patyrimas – tai būtų geriausias kūrinio „...ad Astrum“, lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo Koncerto bajanui ir simfoniniam orkestrui, apibūdinimas. Šenderovui, priėmusiam užsakymą parašyti kūrinį dešimtajam Deventerio akordeono muzikos festivaliui, buvo leista visiškai laisvai naudoti savo fantaziją. (...) Kūrybinio proceso rezultatas – labai išraiškingas, vaizdingas ir beveik apčiuopiamas kūrinys su muzikiniais kontrastais, aštriais tarytum peilis. Išsiskyrė kerintys, patrauklūs solisto ir orkestro dialogai, kuriuose akordeono garso spalva derėjo su specifine orkestro pasažų instrumentuote.

Ilgas gongų dūžių skambėjimas sukūrė mistišką, prislegiančią atmosferą, tuo tarpu nepažintos, įtaigios ir vaizdingos scenos su svaiginančiais šuoliais ir akrobatika privertė aikčioti. Visuma pasirodė ypač įdomi. Tačiau veikalas baigiasi giliu neišraiškingu atodūsiu. Draugsvollas pademonstravo neįtikėtiną virtuoziškumą atlikdamas kūrinį.“

Parengė Kamilė Rupeikaitė