Jubiliejinis kūrybos vakaras

Vasario 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salėje įvyko profesoriaus Vaclovo Paketūro kūrybinis vakaras, minint šiemet sukankantį 80 metų jubiliejų. Nepaisant tą patį vakarą Nacionalinėje filharmonijoje surengto R. Ščedrino muzikos koncerto, pagerbti mūsų profesorių susirinko nemažai klausytojų. Koncertą vedusi muzikologė Virginija Apanavičienė, užpildydama pertraukas tarp kūrinių, subtiliai priminė svarbiausias profesoriaus veiklos detales – publikuota 16 knygų, parašyta daugiau kaip 160 straipsnių vien Muzikos enciklopedijai, 220 muzikos kūrinių, dalyvaujama Visuotinės enciklopedijos rengimo darbuose. Sakytume, didelė dalis akademinės muzikų bendruomenės gali save laikyti V. Paketūro auklėtiniais, ne vienas puikiai žino apie jo aistrą ne tik muzikai, bet ir sodininkystei, apie unikalų profesoriaus „susikalbėjimą“ su kompiuteriu, nuotolinio studijų kurso rengimą. Tačiau daugumai tą vakarą buvo netikėta išgirsti apie dar vieną profesoriaus gebėjimą – atominės fizikos žinias ir kompetentingą dalyvavimą šios srities diskusijose.

Vakaro programai V. Paketūro kūriniai buvo parinkti išties taikliai. Skambėjo ir klasikinio žanro pavyzdžių – Variacijos altui ir fortepijonui (jas pagriežė Tomas Savickas), instrumentinio koncerto (Koncertą kanklėms skambino Aistė Bružaitė) pirma dalis, ištraukos iš Kvinteto-siuitos. Tačiau LMTA liaudies katedros atstovai bene labiausiai (po muzikologų) gali pasigirti profesoriaus dėmesiu. Tad didžiąją vakaro programos dalį sudarė lietuvių folkloro inspiruota muzika, kuriai kompozitorius visuomet skyrė ypač daug dėmesio; scenoje dominavo V. Paketūro pamėgti liaudies instrumentai – kanklės, birbynės, skudučiai, jų deriniai su vokalu. Koncerte susirinko ištikimi profesoriaus muzikos atlikėjai – liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“ (vadovė prof. Lina Naikelienė), Vilniaus birbynių kvintetas (vad. Kęstutis Lipeika), su jais pasirodantys dainininkai Regina Šilinskaitė ir Dainius Puišys, atlikę originalias ir kompozitoriaus harmonizuotas liaudies dainas.

Klausantis V. Paketūro kūrinių, nuolatos buvo akivaizdus jo, kaip funkcinės harmonijos meistro, prisilietimas, logiškai išbaigtos miniatiūrų formos ir sąskambiai. Įdomu, kad nepaisant skirtingais dešimtmečiais parašytų kūrinių, kompozitorius liko ištikimas folklorinio romantizmo stilistikai, tarsi kaskart vis norėdamas atkreipti dėmesį į mūsų šaknis. Vasario 9-osios vakarą sveikinimo žodžių klausantis profesorius kaip visuomet buvo šmaikštus, o jo neišsenkančio žvalumo versmės kaip visuomet stulbino. Sveikatos ir dar daug kūrybinės energijos, mielas Profesoriau!

7MD inf.