Trumpametražių operų festivalis NOA

Trumpametražių operų festivalis – specifinis, daugiamatis ir prieštaringas renginys, kurio taikinyje atsiduria šiuolaikinė kamerinė opera. Tai jungtinis jaunųjų sostinėje atsidūrusių menininkų projektas, kurio siekis – dar kartą aiškiai apibrėžti tarpdisciplininės operos teritorijas ir įkūnyti, komentuoti, reaguoti bei bandyti keisti šių dienų padėtį.

Šio dvidienio tarpdisciplininio meno įvykio dėmesio centre atsiduria garso, balso, žodžio, gesto, vaidybos, realaus ir skaitmeninio vaizdo jungčių ir galbūt atskirčių paieškos, dairantis kitokios šiuolaikinės operos alternatyvos. Neprietaringo ir smalsaus, atviro ir nonkonformistinio žiūrovo festivalis lauks vasario 28–29 d. Vilniaus teatre „Lėlė“.

Trumpametražių operų festivalis – tai jauno pulsuojančio organizmo inkubatorius, kuriame rezgasi, formuojasi ir plinta jaunų žmonių idėjos, vyksta daugiaformis ir daugiažanris bendravimas. Projekto iniciatoriai – jauniausios kartos kompozitoriai Albertas Navickas, Mykolas Natalevičius, Rūta Vitkauskaitė, Rita Mačiliūnaitė ir Jonas Sakalauskas, jie aktyviai veikia kartu su kitais įvairiomis kryptimis besidairančiais menininkais: poetais Juliumi Žėku, Agne Biliūnaite, Žilvinu Andriušiu, Tomu Andriukoniu, Dainiumi Gintalu; režisieriais Albertu Vidžiūnu, Viliumi Malinausku, Olga Generalova ir Jekaterina Deineko; scenografais Simona Finkelšteinaite, Julija Charsikaite, Simona Biekšaite, Marija Puipaite, Goda Palekaite bei entuziastingais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalistais, instrumentalistais, šokėjais, dirigentais, vadybininkais.

Kadangi šiame festivalyje veikia įvairialypė kūrybinė grupė, operos balansuoja ties eksperimentinio ir labiau tradicinio meno riba. „Mažas revoliucijas“, ribines patirtis, netikėtas sąsajas ir radikalias nuostatas vienoje operoje („Sudeginkime visus pasaulio operos teatrus“, – Pierre’as Boulezas) staiga keičia paprastos garsinės medžiagos, bel canto vokalas ir postmodernistinės strategijos kitoje („Opera – tai tradicija, lyg tautos vertybių kodeksas. Žinoma, šiek tiek nuvalyti dulkes, nubraukti voratinklius reikia, tik labai atsargiai“, – Eimuntas Nekrošius). Šį projektą įmanoma interpretuoti kaip savotišką dvilypę jaunosios kartos menininkų reakciją į „Gaidos“ festivalyje pristatytas operas (ypač 2004 m., kai Gintaro Sodeikos, Antano Kučinsko ir Vykinto Baltako operos sukėlė audras): vieni linkę joms oponuoti, kiti – sekti jų pramintais takais.

Šiuolaikinės operos pastatymas – vienas rečiausių sceninių įvykių Lietuvoje, o šiame festivalyje galėsite išvysti net šešias ką tik sukurtas operas. Jų privalumas – šiuolaikinė kūrybos taktika, kai vieną kūrinį formuoja ir koreguoja įvairių disciplinų menininkai. Taip operos įgauna itin ryškių muzikinių, žodinių, vizualinių sprendimų. Renginio programa labai intensyvi ir sukaupta: visas operas rengiamasi parodyti per dvi dienas. Festivalį pradės mini opera-etiudas „Gervė ir gandras“, dedikuota operos 401 metų sukakčiai ir atliepianti barokinę Claudio Monteverdi „Orfėjo“ stilistiką. Operų libretai dažniausiai abstraktūs, vaizduojami siurrealistinės vizijos, automatinis rašymas, regimo ir girdimo santykis, kalba, kaip supančios aplinkos pažinimo būdas – pasaulio, laiko, žmogaus, valstybės, gyvenimo. Čia atsisakoma tradicinio naratyvo, įprastų veikėjų dialogų, tačiau akylai ieškoma žodžio grožio, jo skambėjimo. Operų muzikos stilistika taip pat įvairi: nuo spektrinės muzikos iki garso meno, nuo minimalizmo ir naujojo tonalumo iki Johno Cage’o neapibrėžtumo.

Tokia festivalio įvairovė kiekvienam žada galimybę atrasti sau priimtiną požiūrį ir meninį sprendimą. Čia galėsite užčiuopti neramų šiuolaikinės operos pulsą, stebėti ir komentuoti žanro deformacijas ir reabilitacijas, nes trumpametražių operų festivalis – tai jaunimo šiuolaikinės operos laboratorija.

Asta Pakarklytė