Kas įsiminė 2007-aisiais

„Kelias į Damaską“ D. Matvejevo nuotr.

Teatras

Ramunė Balevičiūtė:

1. J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“;

2. A. Strindbergo „Kelias į Damaską“ (rež. O. Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras);

3. Įtaigi skirtingų kelių, kuriais eina šiuolaikinis teatras, reprezentacija „Sirenų“ festivalyje ir Naujosios dramos akcijoje.

Goda Dapšytė:

1. Romeo Castellucci „Tragedia Endogonidia. IV Epizodas. Briuselis“ („Sirenų“ festivalis);

2. Vyčio Jankausko „Žinia“ (Vyčio Jankausko šokio trupė);

3. Loretos Juodkaitės ir Tomo Dobrovolskio „Trimatrix. Trys judėjimai“ („Menų spaustuvė“);

4. Heiner Goebbels ir „Théātre Vidy-Lausanne“ „Stifterso daiktai“ bei Jano Lauwerso ir „Needcompany“ „Dekonstrucija 07“ (Miuncheno festivalis „Spielart“).

Vaiva Grainytė:

Romeo Castellucci spektaklių vaizdo įrašai (festivalis „Sirenos“), Rezo Gabriadzės „Mūšis prie Staliningrado“ (Vilniaus „Lėlė“), Jano Fabre’s „Rekviem metamorfozei“ (festivalis „Sirenos“), Elfriede’s Jelinek „Bembilendas“, rež. Yana Ross (LNDT).

Vaidas Jauniškis:

1. „Sirenų“ festivalio užsienio programa;

2. Krzysztofo Warlikowskio „Angelai Amerikoje“ pagal Tony Kushnerio pjesę (Vroclavo festivalis „Dialog“);

3. J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“;

4. „Tricha Brown Dance Company“ darbų rinkinys Edinburgo festivalyje;

5. Būtinas paminėti aktorės Eglės Gabrėnaitės darbas – Motinos vaidmuo – Valentino Masalskio statytame „Laukim skambučio“ pagal M. Marsot pjesę (LNDT).

Vilmantas Juškėnas:

Prisiminus 2007-uosius, tenka pripažinti, kad šiais „kiaulysčių“ metais teatro gyvenime ramybės nebuvo: sukėlė nerimą Kauno ir Klaipėdos teatrų krizės, suintrigavo ir pralinksmino savo absurdiškumu Panevėžio skandalas (tarptautinis Baltijos šalių teatrų festivalis).

Sužavėjo „Lėlėje“ viešėjęs gruzino Rezo Gabriadzės spektaklis „Mūšis prie Stalingrado“. Beje, Rezo Gabriadzė optimistiškai tvirtino, kad krizė yra natūralus teatro būvis, tik tada gimsta tikra kūryba, o ne amatas, ir nereikia to bijoti. Tačiau ne visi juk mąsto optimistiškai...

Šių metų „Sirenų“ festivalyje jaukiai nuteikė teatralizuota Valerie Deloince’o instaliacija „Monologai Morė prie Ragiuzo“, o pagalvojus apie lietuvišką kūrybą, pirmiausia norisi padėkoti jauniesiems teatro kūrėjams – „Atviram ratui“ už šmaikštų spektaklį „Pra“.

Daiva Šabasevičienė:

1. W. Shakespeare’o „Užsispyrėlės sutramdymas“, rež. Oskaras Koršunovas, dail. Jūratė Paulėkaitė („Comédie Franšaise“);

2. J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“;

3. „Rekviem metamorfozei“, rež. Jan Fabre (festivalis „Sirenos“);

4. „Eglė žalčių karalienė“, rež. ir dail. Vitalijus Mazūras (Vilniaus teatras „Lėlė“);

5. C. Gollo, V. De Muynck „Viskas tuštybė“, rež. Jan Lauwers (NDA);

6. Eglė Gabrėnaitė, suvaidinusi Denizą M.F. Marsot „Laukim skambučio“.

Šarūnė Trinkūnaitė:

1. Romeo Castellucci „Tragedija Endogonidia“;

2. A. Strindbergo „Kelias į Damaską“, rež. Oskaras Koršunovas (Klaipėdos dramos teatras);

3. Aktorius Ramūnas Cicėnas, suvaidinęs Stefaną W. Shakespeare’o „Audroje“ (rež. Etienne’as Glaseris, Vilniaus mažasis teatras).

Rasa Vasinauskaitė:

1. „Les Ephémźres“, rež. Ariane Mnouchkine (Avinjono teatro festivalis);

2. A. Ostrovskio „Audra“, rež. Lev Erenburg (Peterburgo teatro festivalis „Raduga“);

3. Romeo Castellucci „Hey girl“ (Avinjono teatro festivalis) ir „Tragedia Endogonidia“ („Sirenų“ festivalis);

4. Trumpalaikiai gražių vaidmenų, nuoširdaus darbo blyksniai lietuviškuose spektakliuose – tarsi patikinimas, kad teatras vis dar gyvas, ir grėsmingos pastarųjų mėnesių nuotaikos, rodančios, koks mūsų teatras pažeidžiamas.