Jankos Kupalos teatras Vilniuje

„Nesvyžiaus Juodoji mergelė“

Gruodžio 20–21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre viešės Baltarusijos nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras. Bus pristatyti du spektakliai – Aleksejaus Dudarevo „Nesvyžiaus Juodoji mergelė“ (rež. Valerijus Rajevskis) ir plastikos spektaklis „S. V.“, sukurtas pagal Antono Čechovo pjesę „Vyšnių sodas“ (rež. Pavelas Adamčikovas). Dar spalio mėnesį LNDT direktorius Adolfas Večerskis ir Jankos Kupalos teatro direktorius Nikolajus Kiričenko pasirašė draugiško abiejų teatrų bendradarbiavimo sutartį. Tai ilgalaikis susitarimas, kuriuo teatrai pasižadėjo skleisti abiejų šalių teatrinę kultūrą. Lapkričio mėnesį įvyko pirmosios gastrolės. LNDT Minske, Jankos Kupalos teatre, su pasisekimu parodė praėjusį sezoną sukurtą Miroslavo Krležos „Elitą. Ponus Glembajus“.

Nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras yra baltarusių teatrinės kultūros simbolis – šio teatro scenoje formavosi nacionalinės aktorinės mokyklos pagrindai. Tai seniausias Baltarusijos teatras, įkurtas 1920 m., baltarusių poeto ir dramaturgo Jankos Kupalos vardas jam suteiktas 1944 m., o 1993-iaisiais už aukštus laimėjimus kultūros srityje teatrui suteiktas Nacionalinio vardas. XX a. šeštajame dešimtmetyje režisierius Valerijus Rajevskis (dabartinis meno vadovas) padarė teatrui didelę įtaką pradėjęs kurti naujo stiliaus spektaklius. Iki šiol teatras derina akademizmą su eksperimentiniais ieškojimais, repertuare galima rasti įvairiausių stilių spektaklių – jų šiuo metu apie trisdešimt. Daug dėmesio Jankos Kupalos teatras skiria nacionalinei dramaturgijai. Teatro trupę sudaro šešiasdešimt penki aktoriai, dauguma jų – labiausiai nusipelnę Baltarusijos artistai. Jankos Kupalos teatras ne kartą buvo tarptautinių teatro festivalių laureatas, nemažai gastroliuoja užsienio šalyse.

Spektaklis „Nesvyžiaus Juodoji mergelė“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aleksejaus Dudarevo dramą. Spektaklio režisierius Valerijus Rajevskis kartu su dramaturgu, dailininku Borisu Gerlavanu tyrinėja Baltarusijos istoriją ir scenoje kuria mistinę legendą apie Barboros Radvilaitės meilę Lenkijos karaliui Žygimantui XVI amžiaus įvykių fone. Romantiška Lietuvos didžiosios kunigaikštystės magnatės ir Lenkijos karaliaus meilės istorija karališkojo dvaro veikėjų, politinių intrigų, valstybių interesų apsuptyje. Spektaklio kūrėjai bando įteigti šiuolaikiniam žiūrovui, kad pagrindinis visų laikų dalykas – išsaugoti žmogaus sugebėjimą patirti didžius jausmus ir imtis didžių darbų. Spektaklyje vaidina apie trisdešimt teatro artistų. Barboros vaidmenį atlieka Svetlana Zelenkovskaja ir Julija Špilevskaja. Lenkijos karalienę Boną Sforcą vaidina Krymo autonominės respublikos nusipelnusi artistė Ala Jeljaševič, karalienės rūmininką Mnišeką – Baltarusijos liaudies artistas Nikolajus Kiričenko, jauną karalių Žygimantą – Nikolajus Priluckis. Teatro gerbėjus spektaklis priblokš įspūdinga scenografija, turtingais stilizuotais kostiumais, muzikinėmis ir choreografinėmis masinėmis scenomis; spektaklyje atliekama Renesanso epochos muzika. Spektaklio kompozitorius – Viktoras Kopytko, baletmeisterė – Marina Dudareva. Spektaklio premjera įvyko 2000 m. gruodžio 29 d., tačiau jis iki šiol vaidinamas žiūrovų perpildytose salėse. Spektaklio trukmė – 1 val. 40 min.

Muzikinės plastikos spektaklis „S. V.“ yra fantazija Antono Čechovo pjesės tema. Klasikinis „Vyšnių sodas“ čia transformuojamas į „Sodą iš vyšnių“ ir pagaliau – į „S. V.“, nes būtent plackartiniame vagone Ranevskaja atvažiuoja iš Paryžiaus ir pjesės pabaigoje vėl tenai sugrįžta. Spektaklis pasakoja apie žmonių likimus, jų vienatvę ir vienas kito nesupratimą, apie sudėtingus įvykius ir tai, kad jie nesugeba pakeisti herojų likimų. Sodo, seno dvaro vaizdas simbolizuoja Dievą, kuris stebi žmones ir turbūt negali atsistebėti, kaip naiviai jie žaidžia su likimu. Pjesės herojai nekalba monologų ar dialogų: kiekvienas jų gyvena savame pasaulyje ir negirdi kitų. Vienintelis finale prabyla senasis tarnas Firsas, kuris iki galo buvo ištikimas senojo gyvenimo tradicijoms ir vyšnių sodui. „S. V.“ – muzikinė tragikomedija, kur pinasi juokingi ir liūdni dalykai, kur aktoriai plastika ir šokiu perteikia sudėtingus jausmus, o žiūrovas kartu su jais mokosi jausti be žodžių. Spektaklio premjera įvyko 2004 metų sausio 30 d.; trukmė – 1 val. 10 min.

Parengė Daiva Šabasevičienė