Pastebėjimai Fluksus gyvas!Paulina Pukytė Grupė dėl vienokių ar kitokių priežasčių besidominčiųjų menu vyksta į naują meno įstaigą apžiūrėti meno.
BM1: Pereikime gatvę. BM2: Ar čia einam? Visi, kam tik pasigyriau, kad eisiu į Meko centrą, sakė, kad jį labai sunku surasti. Sakė, kai kurie taip ir grįžo nesuradę. BM3: Jau prasideda mažmeninės grožybės, vadinasi, turėtų būti kažkur čia.
Pasirodo J. Meko centro vėliava
BM2: Žiūrėkite, vėliava! Turbūt kažkur čia. BM3: Čia batų parduotuvės reklama. BM2: Ne, ne, pasukime čia.
Pasirodo baltas A4 formato popieriaus lapas, priklijuotas prie sienos lipnia juosta. Ant jo tušinuku nupiešta rodyklė. BM2: Žiūrėkite, rodyklė! Tikrai bus čia. Pasirodo antras baltas A4 formato popieriaus lapas, priklijuotas prie sienos lipnia juosta. Ant jo tušinuku nupiešta rodyklė.
BM2: Man taip ir sakė, kad reikės lipti tokiais laiptais. BM1: Čia tiesiog kaip laidojimo rūmuose. BM3: Va, atėjom!
Grupė BESIDOMINČIŲJŲ MENU įeina į meno centrą. Pasirodo kasa su darbuotoja.
BM4: Ar pas jus AICA’os nariams nemokamai? DARBUOTOJA: Ne, man sakė iš visų imti pinigus. BM2: O spaudos atstovams gal nemokamai? DARBUOTOJA: Ne, spaudos atstovams irgi mokamai. BM4: Aš juk irgi spaudos atstovė! BM2: Tai ko nesakei? Sakei tik, kad AICA’os narė. BM3: Dešimt litų!? DARBUOTOJA: Jeigu būtų direktorius, pamirksėtumėt jam ir gal įleistų nemokamai. Bet direktoriaus šiuo metu nėra. BM2: Dar ko! Ko aš čia turiu kažkam mirksėti? Tegul jis man mirksi, nes dar parašysiu negražiai.
BM1 garsiai juokiasi iš užrašo ties vienu eksponatu.
BM3: Nesijuok taip, dar išvarys mus iš galerijos, kaip tada, kai domėjomės projektais Mindaugo paminklui.
BM1 garsiai juokiasi iš užrašo ties kitu eksponatu.
BM1: Vertimas iš anglų kalbos – genialus! BM4: Iš tiesų, tose lietuviškose etiketėse žodžiai tarsi ir visi lietuviški, bet neįmanoma suprasti nė vieno sakinio prasmės. Kažkoks žodžių kratinys. Turbūt pats direktorius ir vertė.
BM1 susiranda tušinuką ir imasi taisyti etikečių kalbą.
BM2: Ateik, dar ir čia pataisyk! „Original idea“ išversta kaip „originali idėja“.
BM1 taiso. BM2: Jeigu šituose ekranuose nešmėkščiotų Johnas Lenonnas, tai išvis mažai vertės viskas čia turėtų. Važiuoja ant Lenonno šlovės čia visas šitas reikalas. BM2: Žiūrėkite, čia įdomiausias eksponatas. Kas čia? BM4: Čia seni avangardiniai filmai, Leger, Duchamp’o ir kitų. Aš jau anksčiau mačiau. BM2: Kodėl niekur neparašyta, kieno tie filmai ir kokia jų trukmė? Čia nėra jokios etiketės. BM4: Taip, rodo čia juos kaip savo. Ir pardavė turbūt kaip savo. Negi nėra jokių autorinių teisių? BM1: Jau eikim. BM2: Aš dar neišbuvau už dešimt litų. O jei norėčiau dar kitą sykį ateiti tų filmų pažiūrėti, tai ką, vėl reiks tiek pat mokėti? Jeigu jau taip brangiai nusipirko šituos eksponatus už mūsų pinigus, tai galėtų bent parodyti juos mums nemokamai. BM3: Jeigu būtų nemokamai, labai netiktų prie tų drabužių ir batų, skirtų merginoms, norinčioms padaryti gerą įspūdį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. BM2: O drabužiai parduotuvėje „Zara“ Vilniuje irgi kainuoja 25 proc. brangiau, negu toje pačioje parduotuvėje „Zara“ šiek tiek turtingesnėje Pirmarūšėje Europoje. O Maskvoje įėjimas į Kremliaus muziejų rusams kainuoja pigiausiai, užsieniečiams – brangiau, o atvykėliams iš „Pabaltijo krašto“ – brangiausiai. BM1: Eime, parūkysim ant tų laiptų.
Rūko.
Pasirodo batai, nusagstyti netikrais briliantais.
BM1: Su tokiom briliantinėm „tapkėm“ norėčiau gulėti karste. BM5: O aš norėčiau su šitais, aukštakulniais. BM1: Tu ką, kam tau po žeme aukštakulniai? Juk dėl to reikės ilgesnio karsto! Brangiau kainuos. BM5: Žiūrėkite, gatvė vadinasi „Atominė“. BM2: Tikrai? Koks geras pavadinimas! BM5: Ne, atsiprašau, čia „A.“ ir kažkokia pavardė... BM2: A, gaila... |