Nauji čiurlionistikos leidiniai

2007-aisiais, nors ir ne jubiliejiniais M.K. Čiurlionio metais, pasirodė reikšmingų jo kūrybai ir aplinkai pažinti skirtų leidinių.

Didžiulis ir nepaprastai puikus yra Mildos Mildažytės-Kulikauskienės sudarytas „M.K. Čiurlionio piešinių, kompozicijų eskizų, grafikos katalogas“. 437 p. apimties, pateikiantis 77-ių pavadinimų reprodukcijas, bet faktiškai darbų daugiau, nes nemaža jų dalis yra ciklo formos. Kaip knygos įžangoje tvirtina sudarytoja, į katalogą įtrauktas visas žinomas M.K. Čiurlionio šių žanrų palikimas. Leidinyje jis suskirstytas tokiomis grupėmis: kompozicijos, tušas, 1902–1909; M.K. Čiurlionio piešti atvirlaiškiai, 1903–1904; fluorofortai ir monotipijos, 1905–1908; inicialai, 1908; vinjetės lietuvių liaudies dainoms, 1909; piešiniai ir kompozicijų eskizai, 1902–1909. Albumą moksliniu leidiniu pavertė neįtikėtinai kruopščiai surinkta faktologinė informacija. Aprašytas kiekvienas darbas, pateikiant jo matmenis (permatavus!), techniką, eksponavimą parodose, saugojimo vietą su visa metrika, pavadinimo šaltinį ir pan. Duomenys apie parodas apima 100 metų laikotarpį (1904–2004 m.). Pavadinimo pagrindimo pavyzdėlis, išsamaus teksto fragmentas: „Pasaulio sutvėrimas, 13 paveikslų ciklas. M.K. Čiurlionio laiškas broliui Povilui, Druskininkai, 20 balandžio 1905 m. Laiške esančiame kūrinių sąraše – Tebūnie, o tekste – tai Pasaulio sutvėrimas. Pastarąjį pavadinimą vėliau autorius vartojo II Lietuvių dailės parodoje, Vilnius, 1906–1907“. Knyga turi keletą priedų, be abėcėlinių sąrašų duomenų, surašytų pagrindinėje leidinio dalyje – bibliografija (iki 2004 m.), pavardžių rodyklė su asmenų gyvenimo datomis ir trumpais veiklos pristatymais; „Kai kurių dalykų rodyklėje“, pvz., rašoma: „Praga. Užrašas M.K. Čiurlionio 1906 m. piešinėlyje, albumėlyje Čg 48, p. 25. Tikriausiai tai Varšuvos miesto dalis. Tačiau 1906 m. M.K. Čiurlionis buvojo ir Čekijos Prahoje. Šis motyvas panaudotas ir fluoroforte Miestas (Bokštai), 1906, Čg 131“. Katalogo pradžioje spausdinama menotyrininkų Antano Andrijausko, Nijolės Tumėnienės, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, sudarytojos straipsniai. Katalogą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Pianisto, muzikologo Dariaus Kučinsko sudarytą „Chronologinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogą“ (Kaunas, „Technologija“) taip pat sudaro pagrindiniai skyriai ir nemažai priedų. „Muzikos rankraščių“ skyriuje suregistruoti autografai, amžininkų daryti nuorašai, neišlikę rankraščiai; didžiausias – „Muzikos kūrinių“ skyrius. Suskaičiuoti ir „Kiti muzikos užrašai“. Priedai pateikia į lyginamąsias lenteles suvestas naujausią, DK, ir ankstesnių M.K. Čiurlionio muzikos redaktorių numeracijas (be to, tris abėcėlines ir asmenvardžių rodykles). Pagrindiniame „Muzikos kūrinių“ skyriuje kūrinį aprašant nurodyta – tik įsivaizduokit! – eilės numeris; pavadinimas; žanras; dedikacija; incipitas, pateiktas pagal autografą; taktų skaičius; sukūrimo vieta ir laikas; šaltiniai; pirmasis atlikimas; pirmoji publikacija; ankstesnių sąvadų numeriai; literatūra. Taip šiame skyriuje pateikta 329 pavadinimų opusai (neskaičiuojant ciklų atskirų dalių). Tai ne pirmas M.K. Čiurlionio muzikos kūrinių sąrašas, tačiau tikrai plačiausias, nes D. Kučinskas, pirma, aptiko anksčiau nežinotų rankraščių, antra – nesivadovavo jų menine verte ir registravo viską.

DVD „Interaktyvus panoraminių fotografijų turas po Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus M.K. Čiurlionio galeriją ir memorialinį M.K. Čiurlionio muziejų Druskininkuose“ rodo 114 M.K. Čiurlionio tapybos darbų, 44 panoramines fotografijas ir leidžia klausytis pasirinktinai iš jo 12-os muzikos opusų. Rinktis galima ir visa kita, DVD leidžia virtualiai vaikščioti po muziejus ir jų ekspozicijas apžiūrinėti, kaip patinka. Rengėjai iš UAB „Bonarta“ pažadėjo išleisti antrąjį tiražą – su ištaisytomis klaidelėmis (pvz., „atpainiotais“ simfoninių poemų pavadinimais, kurie dabar sukeisti), papildytą M.K. Čiurlionio namų (Savičiaus g. 11, Vilnius) vaizdais.

Balys Sruoga, jau „sunkiai sirgdamas, kartą pasakęs: „Tik nelaidokit manęs prie Liudo Giros, o tai aš išlipsiu ir jau geriau atsigulsiu prie Cvirkos“, – atsiminimuose rašo Danutė Čiurlionytė-Zubovienė. 1996 m. pasirodė jos atsiminimų apie Motiną pirmoji, dabar – antroji knyga. Knygų pavadinimas „Patekėjo saulė“ – iš D. Čiurlionytės-Zubovienės eilėraščio, kur žodis „saulė“ yra motinos ir dukters meilės metafora. Pirmąją knygą parengė Danutė ir Vladimiras Zubovai (perskaičiusi galutinį rankraščio variantą, D. Čiurlionytė saldžiai užmigo ir nebepabudo). V. Zubovas pabaigė rengti antrąją atsiminimų dalį, vėliau ją papildė duktė Dalia Ona Palukaitienė (Zubovaitė). Abi knygas išleido „Santara“.

Tai delikačiai ir itin apgalvotai iš įvairiausios medžiagos sudėliotas atsiminimų tomas. Jame pateikiama motinos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, kūrybos, kurią ši sovietų laikais buvo užslaptinusi, – poema „Žalioji giria“, Baladė ir kt. (dukros iniciatyva po Kovo 11-osios jau anksčiau paskelbtos periodiniuose leidiniuose). Memuaruose įpinta S. Čiurlionienės straipsnių, pokalbių apie ją pačią, kitų autorių straipsnių, pasakojančių apie S. Čiurlionienę. Monografiniuose straipsniuose užrašyti D. Čiurlionytės atsiminimai apie giminaičius, mamos bičiulius; gausu laiškų fragmentų, sveikinimo raštelių. Viskas švelniai pakomentuota, nuoširdžiai panaudojant net vaizdines priemones: antai, prisimenant bičiulius – žymius veikėjus, greta buitinių, įdėta ir jų oficialių fotografijų; taip gražiai ir rimtai pristatomas Vaižgantas, Juozas Urbšys, Pranas Mašiotas, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Gruodis ir kt. Knygoje minimi ir Čiurlionių bei Zubovų ne mažiau žinomi giminės Jablonskiai, Kašubos, Fledžinskai. Apskritai ši knyga labai patraukli. Žavu skaityti kad ir fragmentiškus, bet tikrai prasmingus asmeniškus atsiminimus apie žmones, kurių gyvenimo kelias ir veikla mums yra labiau ar mažiau žinomi. Juolab kad D. Čiurlionytės atmintyje buvo išlikusios ne tik žmogiškosios pajautos, bet ir kai kurių knygos „personažų“ profesinės veiklos įvykiai.

Užrašytas D. Čiurlionytės prisiminimas, kad „Tėvas turėjęs labai gyvą įžvalgų protą. Kartą dėdė Povilas parašė jam į Leipcigą laišką savo išgalvotu alfabetu (ne tuo, kuris buvo žinomas šeimoje). Norėjęs patikėti savo meilės paslaptį. Ir ką gi, dideliam jo nustebimui, Kastukas iššifravęs jo tekstą ir tuo pačiu alfabetu atrašęs atsakymą.“ (p. 145) „Kastukas ką darė, viską darė kažkaip nepaprastai, jis ir žmoną puikiai pasirinko.“ (p. 122).

Rita Nomicaitė