Kauniečių gastrolėms Paryžiuje pasibaigus

„Nusikaltimas ir bausmė“ D. Matvejevo nuotr.

Gruodžio 3-ąją baigėsi Kauno valstybinio dramos teatro gastrolės Paryžiuje, kur „Les Gemeaux“ teatre net aštuonis kartus buvo suvaidintas Gintaro Varno režisuotas spektaklis pagal Fiodorą Dostojevskį „Nusikaltimas ir bausmė“. Visi grįžo pavargę, tačiau laimingi ir kupini geriausių įspūdžių. O kokie yra prancūzų įspūdžiai apie lietuvišką „Nusikaltimo ir bausmės“ versiją?

Rene Solis, „Nusikaltimui ištikimas Gintaras Varnas. Lietuviška Dostojevskio interpretacija“: „Raskolnikovas nubudo šlapias nuo prakaito, jo kūnas ir plaukai buvo tiesiog permirkę – jis buvo apimtas siaubo,“ – šis romano sakinys tampa pagrindu Gintaro Varno teatrinei kūrinio adaptacijai. Raskolnikovo košmaras pradeda 2004 metais sukurtą spektaklį, dabar pirmą kartą rodomą Prancūzijoje. Dostojevskio herojus vis prisimena savo vaikystės miestelį ir vėl sapnuoja, kaip grupė girtų valstiečių žudo kumelę prie smuklės durų. Varnas projektuoja nespalvotus vaizdus, kurie tiesiogiai atliepia knygoje glūdinčią esmę. Scenoje nieko nematyti, tik tamsūs šešėliai ir arklio akis. Projekcija sustabdoma – atėjo laikas Raskolnikovui „nubusti, apimtam siaubo“. Vaiduokliškas, trapus kūnas, šaltas veidas, jausmingos lūpos – Gytis Ivanauskas idealiai tinka kankinamo žudiko vaidmeniui. Jo lova, kurioje jis praleidžia didžiąją dalį laiko, ir traukinio bėgiai žymi ribą – ribą tarp dienos ir košmariškos nakties, gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Tiesiai priešais publiką, kitoje scenos pusėje egzistuoja kitas teatras, kurio kėdes yra užėmusios lėlės – Raskolnikovo aukos. Šio sceninio veiksmo jėga ir estetizmas yra persunktas sunkiai paaiškinamo slogumo įspūdžio. Varno spektaklis, ypač paskutinė dalis, pasižymi vizualumo pertekliumi. Tačiau negalima paneigti, kad knygos dvasia perteikiama tiesiog tobulai, o aktorių vaidyba nepriekaištinga. Galiausiai tenka pripažinti, kad keturios sudėtingo spektaklio, vaidinamo lietuvių kalba, valandos prabėga akimirksniu.“ („Liberaton“, 2007 11 30)

A. H. „Užsienietiškos keistenybės. G. Varno „Nusikaltimas ir bausmė“ ir Ch. Marthaler „Maeterlinckas“: „Prancūzijai iki šiol nepažįstamas režisierius Gintaras Varnas pristatė išbaigtą ir ambicingą F. Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“ adaptaciją penkiolikai aktorių. Lietuvių režisierius sukuria stiprų šedevro įspūdį. Stiprios kūrybinės pajėgos su išskirtinai puikiu, nervingu, skausmingu, kartu švytinčiu ir apgaubtu šešėlio Raskolnikovo vaidmenį atliekančiu aktoriumi Gyčiu Ivanausku priešaky sugeba prikaustyti publikos dėmesį, net jei skaitant subtitrus sudėtinga stebėti vyksmą scenoje. Nepaisant to, spektaklis suvaidintas puikiai, o laukinis filmuotų vaizdų panaudojimas spektaklio audiny drąsiai kuria dramatiškas elipses.“ („Le Figaro“, 2007 11 30)

KVDT inf.