Pažintis tęsiasi

„Šviesi ateitis“

Spalio 22–28 d. Japonijos ambasada ir Japonų fondas kviečia į „Skalvijos“ kino centrą. Čia vyks 7-asis japonų kino festivalis. Vilniaus žiūrovai turės galimybę susipažinti su japonų naujosios kartos kinu. Ankstesniuose japonų kino festivaliuose rodyti kino meistrų Akiros Kurosawos, Jasujiro Ozu ir Kenji Mizoguchi filmai. Šeštajame dešimtmetyje japonų kino pramonė išgyveno aukso amžių, kuris tęsėsi ir 7-ajame dešimtmetyje, kai pasirodė netrukus klasikiniais tapę filmai, o jų režisieriai buvo pripažinti ir tarptautiniu mastu. Dabar Japonijos kinas vėl išgyvena pakilimą. Per metus čia sukuriama apie 800 naujų filmų. Šiame kino festivalyje pristatomi filmai sukurti po 1990 metų. Juos galima vadinti pirmaisiais Japonijos kino „atgimimo“ filmais. Šie filmai įdomūs tiek įvairiapusiškai atskleidžiama šiuolaikinės Japonijos dvasia, tiek temų įvairove bei jų atskleidimu. Filmai rodo kasdienį japonų gyvenimą, socialines problemas, požiūrį į pasaulį.

„Pirmyn“ („Go“, 2001).

Režisieriaus Isao Yukisada „Pirmyn“ yra brendimo drama. Filmo herojus yra Japonijoje gimęs ir augęs korėjietis Sugihara. Jis nusprendžia toliau tęsti mokslus japonų vidurinėje mokykloje. Čia jam tenka patirti daug nuoskaudų. Išgeriantis vaikino tėvas taip pat mėgsta jam parodyti jo vietą. Tačiau Sugihara kovoja ir siekia atrasti save. Filmas sukrečia nuo pat pradžių, kai Sugihara vardija žodžius, išreiškiančius pyktį ir nepasitenkinimą, slypintį jo viduje. Filmas sukurtas pagal korėjiečio Kazuki Kaneshiro knygą „Go“, laimėjusią metų populiariausios jauno rašytojo knygos apdovanojimą. Išleista knygos manga (komiksų) versija prisidėjo prie to, kad filmas Japonijoje pelnytų 41 apdovanojimą.

22 d. 19 val.

„Iškylautojai“ („Riariyzumu no Jado“, „Ramblers“, 2003)

Du kino mėgėjai – scenaristas Cuboi ir režisierius Kinošita, nors ir nelabai vienas kitą pažinodami, kartu išvyksta į kelionę. Judviejų bendras draugas aktorius Funaki, turėjęs vykti kartu, pramigo ir nepasirodė. Į karštųjų versmių kurortą Totori draugai atvyko šaltą žiemos dieną. Žvelgdami į Japonijos jūrą vaikinai mąsto apie kelionę, kol netikėtai susiduria su nuoga mergina, kuri aiškina, kad jai besimaudant jūros bangos nuplovė jos drabužius... Šią šaltą žiemos dieną? Ir tai tik linksmos, komiškos kelionės pradžia... Filmas sukurtas pagal Cuge Yoshiharu komiksą. Pagal šio rašytojo komiksus jau yra sukurti septyni filmai. Pastaruoju metu Japonijoje daug filmų ir televizijos dramų kuriama pagal komiksus. Cuge Yoshiharu turi daug aistringų gerbėjų, kurie žavisi jo kūriniams būdinga siurrealistine atmosfera. Tarp jų ir režisierius Nobuhiro Yamashita. Bendradarbiaujant šiems autoriams gimė gana ekscentriškas filmas.

23 d. 19 val.

„Moterys veidrodyje“ („Kagami no onnatachi“, „Women in the Mirror“, 2002)

Ši drama stilistiškai artima japonų klasiko Yasujiro Ozu filmams. Viena svarbiausių šio filmo temų yra atominės bombos sprogimas Hirosimoje. Ieškodamos savęs, trys skirtingų kartų moterys kartu leidžiasi į kelionę. Natsuki gyvena su senele. Ji niekad nematė savo motinos – gimus mergaitei, moteris iškart paliko ligoninę. Trečia filmo herojė yra atmintį praradusi Masako. Ji apkaltinama vaiko pagrobimu. Greitai paaiškėja, kad ji ir yra mergaitės motina. Tarptautiniu mastu pripažintas režisierius Yoshishige Yoshida (Kiju Yoshida) šio filmo ėmėsi po 14 metų užtrukusios tylos ir sulaukė Kanų kino festivalio pripažinimo. Kaip ir Nagisa Oshima („Jausmų imperija“, „Tabu“), režisierius yra labai susijęs su japonų Naująja banga. Pasak jo, žmogus, nepatyręs atominės bombos sprogimo, neturi teisės jo vaizduoti. Kita vertus, Yoshida teigia: „Patyręs karo pragarą privalau pavaizduoti ir atominės bombos sprogimą.“

24 d. 19 val.

„Įkvėpk, iškvėpk“ ( „Shinkokkju no hitsuyo“, „Breathe In, Breathe Out“, 2004)

Šios jaunimo dramos herojai – septyni skirtingi jaunuoliai, siekiantys pradėti naują gyvenimą. Jie vyksta padirbėti Okinavos salos cukranendrių plantacijoje ir laikinai apsigyvena po vienu stogu. Juos vis aplanko praeities šešėliai, graužatis ir viltys dėl ateities. „Nereikia sakyt to, ko nenori“, – jų namų taisyklė. Jų užduotis – nukirsti 70 000 cukranendrių per maždaug mėnesį. Režisierius Tetsuo Shinohara klausia: „Ar jie pajėgs įvykdyt užduotį? Kodėl jie nori pradėt gyvenimą iš naujo būdami tokie jauni?“

25 d. 19 val.

„Stalo teniso karštosios versmės“ („Takyu onsen“, „Ping Pong Bath Station“, 1998)

Režisieriaus Gen Yamakawa filmo herojė – paprasta 42-ejų metų namų šeimininkė Sonoko Fudžiki. Ji gyvena Tokijo daugiabutyje ir dienas spalvina kasdiene rutina – valgio gaminimas, skalbimas, valymas... Visos jos dienos panašios kaip du vandens lašai. Jos vyras – darboholikas, o sūnus mokinys retai būna namuose. Galima sakyti, Fudžiki šeima turi gyvenamąją vietą, bet ne namus. Jausdamasi tuščia ir puolusi į depresiją, Sonoko pabėga iš namų. Ji atsiduria miestelyje prie senų ir nebelankomų karštųjų versmių, kurių prislėgti savininkai nežino, kaip įpūsti vietai naujos gyvybės.

26 d. 19 val.

„Antraplanis aktorius“ („Sanmon yakusha“, „By Player“, 2000)

Japonų kino klasiko Kaneto Shindo („Plika sala“) filmas pasakoja apie aktorių Taiji Tonoyama (1915–1989), vadinusį save „antraplanių vaidmenų aktoriumi“. Jis vaidino daugiau nei 250 filmų, mėgo moteris, alkoholį, džiazą, mistiškas istorijas ir mirė nuo kepenų cirozės. Aktorius vaidino ir ne viename Shindo filme. „Plikoje saloje“ (1960) jam pirmąkart teko pagrindinis vaidmuo. Filmas prasideda scena, kai Tonoyama mergina septyniolikmetę Kimi, su kuria jis vėliau palaikė santykius visą likusį gyvenimą, nepaisant keistos santuokos su Asako. Šių dviejų moterų dvikovai filme taip pat skiriama daug vietos.

Filme taip pat gausu ištraukų iš filmų, kuriose vaidino Tonoyama. Jos leidžia pažvelgti ne tik į filmo herojaus karjerą, bet ir į japonų kino istoriją. Tonoyamos vaidmenį filme atlieka vienas žymiausių šių dienų Japonijos aktorių Naoto Takenaka. Nobuko Otova – mėgstamiausia Shindo aktorė ir artima Tonoyamos draugė – pasakoja apie jo gyvenimą ir suteikia filmui dar daugiau autentiškumo.

27 d. 19 val.

„Šviesi ateitis“ („Akarui mirai“, „Bright Future“, 2003)

Vienas garsiausių šių dienų japonų režisierių Kiyoshi Kurosawa ypač daug gerbėjų turi Prancūzijoje, jo filmai nuolat rodomi Kanų kino festivalyje. Ne išimtis ir šis, pasakojantis apie gyvenimo didžiuliame mieste siaubą. Tikslo neturintis ir monotonišką darbą fabrike dirbantis apatiškas jaunuolis Judžis kupinas vidinio įniršio. Vienintelis jo draugas Mamoru kuria planus, kaip priversti gyventi medūzas gėlame vandenyje. Tačiau vieną dieną Mamoru nužudo boso šeimą ir yra nuteisiamas mirti. Judžis tęsia Mamoru eksperimentą su medūza ir apsigyvena kartu su draugo tėvu.

Kurosawai buvo labai svarbu, kad ekrane šešėliai būtų visiškai juodi, o medūza – raudona, todėl juosta filmuota naudojant 24PHD ir DV technologijas. Tai suteikia realistiškumo ir puikiai dera su pasakojama istorija.

28 d. 19 val.

Parengta pagal rengėjų inf.