Teatras

Juozui Miltiniui – 100

anonsai

iliustracija
Juozas Miltinis, 1939 m.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus spalio 18 d. 17 val. kviečia į vakarą ir fotografijų parodos atidarymą, skirtą aktoriaus ir režisieriaus Juozo Miltinio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Vakaro metu savo prisiminimais dalysis žmonės, asmeniškai pažinoję Miltinį. Parodoje bus eksponuojamos T. Sakalausko, K. Vitkaus, E. Koriznos, R. Rakausko, R. Jansono, V. Blėdžio ir kitų autorių nuotraukos, kuriose Miltinis užfiksuotas paprastose gyvenimiškose situacijose: namų aplinkoje, kelionėse, leidžiant laisvalaikį gamtoje, su mylimu šunim Arieliu, artimiausiais draugais ir kt. Dar Miltiniui gyvam esant, tiek privačiuose pasisakymuose, tiek spaudoje išryškėjo jo, kaip žmogaus ir kūrėjo, mitologizavimo ir apologizavimo tendencija, tebesitęsianti iki šiol. Miltinis iš tiesų buvo prieštaringa asmenybė – jo bijojo ir nekentė, mylėjo ir garbino.

Bendrauti su pačiu Miltiniu ne daug kam pavyko. Maestro garsėjo kaip intelektualus, apsiskaitęs, iškalbus, griežtas, drąsus, negailestingas, laisvas ir nepriklausomas žmogus. Grušas apie Miltinio būdą yra pasakęs, kad jis ,,susideda iš Dievo ir žvėries ir jame žmogaus nėra nė trupinėlio“. Prie mitų kūrimo nemažai prisidėjo ir paties Miltinio pasisakymai: ,,Negaliu domėtis kitais: per daug esu užsiėmęs savimi… Čia mano nelaimė ir pražūtis. Bet ateis laikas ir būsiu uždengtas dangčiu, todėl galiu leisti sau būti toks, koks esu! Turiu daug pikto velnio ir paklusnumo… Vyną gerdamas jaučiu velnio ir Dievo pradus. Teatras nebuvo mano galutinis, vienintelis tikslas, o tik tinkama forma mano pradui pasireikšti, konfliktams numaldyt, pajusti tylinčios salės vertę ir savo reikalingumą.“

Vilma Janeliauskienė