Filmai žmonėms ir apie žmones

„Laisvasis plaukiojimas“

Spalio 5–12 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, taip pat Palangoje, Druskininkuose, Ukmergėje, Panevėžyje ir Visagine jau antrą kartą bus pristatomi naujausi rusų režisierių filmai. Dienų rengėjai – „Skalvijos“ kino centras ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga. Naujojo Rusijos kino dienų programą sudaro sulaukę didelio atgarsio bei diskusijų, įvairių festivalių prizais apdovanoti filmai. Festivalyje svečiuosis režisierius Andrejus Ešpajus, aktorės Jevgenija Simonova, Darja Jekamasova.

„Sala“ („Ostrov“, 2006)

Apie ką. Vienuolis Anatolijus karo metais nužudė žmogų. Jau trisdešimt metų nuošaliame Šiaurės Rusijos vienuolyne jis atgailauja, meldžiasi, daro stebuklus. Anatolijus nujaučia artėjančią mirtį, todėl skuba padėti kitiems. Filmas apie tikėjimo ir atpirkimo galią, apie tikras ir tariamas vertybes, šventumo esmę. Režisierius Pavelas Lunginas: „Matyt, filmas atsako į klausimus, kuriuos sau sąmoningai arba nesąmoningai užduoda žmonės, į klausimus apie gyvenimo prasmę, apie atpirkimo galimybę.“

Kas. Režisierius Pavelas Lunginas garsėja sugebėjimais sukurti tiksliai laiko reikalavimus atitinkančius filmus. Jo filmai „Taksi bliuzas“, „Vestuvės“, „Oligarchas“ rodo tokią Rusiją, kokią ją nori matyti žiūrovai, – mįslingą, nesuprantamą, apimtą chaoso, bet optimistišką ir savaip egzotišką. Jis stengiasi prieinamai ir paprastai (dažniausiai pasitelkdamas stereotipus) paaiškinti rusų mentalitetą. Vienas ryškiausių „perestroikos“ į paviršių iškeltų pogrindžio meno atstovų Piotras Mamonovas suvaidino pirmame Lungino filme „Taksi bliuzas“. Jis jau seniai pasitraukė iš roko muzikos pasaulio, gyvena kaime. Tai, ką jis daro „Saloje“, peržengia tradicinės vaidybos ribas – jis ne vaidina, bet išgyvena ekrane dvasinę transformaciją. „Sala“ gavo visus įmanomus Rusijos kino apdovanojimus, sulaukė masinio žiūrovų dėmesio, Rusijos patriarcho bei prezidento Vladimiro Putino pagyrimų.

Už. Puikūs aktorių Piotro Mamonovo, Viktoro Suchorukovo, Dmitrijaus Diuževo, operatoriaus Andrejaus Žegalovo darbai. Be to, „Sala“ – ne iš tų filmų, kuriuos vertinant svarbiausi yra meninės kokybės kriterijai. Filmas tapo visuomenės reiškiniu. Dmitrijus Bykovas filmo recenzijoje („Iskusstvo kino“, 2006, Nr. 11) net paklausė: „Kas jums sakė, kad Dievas turi gerą skonį?“

Prieš. Prasti dialogai, netikroviškos istorinės – ir karo, ir 1976-ųjų, į kuriuos nukelia filmo veiksmas, realijos, silpna dramaturgija. Filmas akivaizdžiai prisideda prie naujosios rusų ideologijos kūrimo. Pasak kinotyrininko Kirilo Razlogovo, filmas atspindi „Rusijos Federacijos tapimo stačiatikių valstybe bei masinio misticizmo (nekanoniško religingumo) plitimo tarp Rusijos gyventojų tendencijas.“

Kam. Besidomintiems religiniu kinu. Ieškantiems kine „dvasingumo“ ir rusų sielos egzotikos. Susirūpinusiems Rusijos ateitimi.

„Skalvijos“ kino centras: 5 d. 18 val. (atidarymas), 6 d. 20.50, 12 d. 16.30

„Blizgesys“ („Glianec“, 2007)

Apie ką. ...Siuvėja Galia gyvena provincijos mieste ir svajoja apie gražų gyvenimą Maskvoje – ji nori tapti supermodeliu. Galios langas į kitą pasaulį – tai spalvoti žurnalai ir televizorius, juolab kad grožio ir pasitikėjimo jai nestinga. Nutraukusi santykius su draugu banditu, ji iškeliauja į sostinę. Maskvos aukštuomenės gyvenimas pasirodo šiek tiek kitoks, negu Galia įsivaizdavo. Žurnalo redaktorius pasiūlo merginai įsidarbinti pas žinomą modeliuotoją. Filme šmėžuoja realūs Maskvos „saldaus gyvenimo“ personažai, jis prismaigstytas užuominų į šio gana uždaro pasaulio įvykius ir herojus. Suliedamas satyrą ir melodramą režisierius pasako viską, ką galvoja apie tuos, kurie dėvi „Pradą“.

Kas. Garsios Surikovų, Končialovskių ir Michalkovų giminės atstovas Andrejus (Andronas) Končialovskis 7-ajame dešimtmetyje buvo vienas originaliausių rusų „atlydžio“ kino kūrėjų. Jo filmuose („Pirmasis mokytojas“, „Apie Asią Kliačiną, kuri mylėjo, bet neištekėjo“) derėjo tradicinis pasakojimas, dokumentinė faktūra, profesionalūs ir neprofesionalūs aktoriai. Gyvendamas Sovietų Sąjungoje jis daug eksperimentavo, pavyzdžiui, filmas „Romansas apie įsimylėjėlius“ žymi kokybiškai naują požiūrį į miuziklo žanrą. Išvykęs į Vakarus, Končialovskis bandė prisitaikyti prie holivudinio kino modelio, bet kartu ir įdiegti jame autorinio kino estetiką. Dabar Vakaruose jis dažniausiai kuria kostiuminius filmus „Hallmark“ kanalui, Rusijoje – vadinamąjį art-house kiną. „Blizgesio“ scenarijų Končialovskis rašė kartu su dramaturge, rašytoja, režisiere, „Intrigų mokyklos“ vedėja Avdotja Smirnova. Ji viena pirmųjų pradėjo kalbėti apie tai, kad spalvotų žurnalų moterims masiškai diegiamas „glamūras“ (blizgesys) pradeda užimti po SSSR žlugimo vis dar tuščią oficialiosios ideologijos vietą. Pagrindinį vaidmenį kuria penktoji režisieriaus žmona – aktorė ir televizijos laidų vedėja Julija Visockaja.

Už. Končialovkis nekenčia kičo – ir skurdžių, ir turtingųjų kičo. Filmas parodo, kad kičas negali būti norma.

Prieš. Deja, filmo personažai – taip pat atviras kičas, o režisierius sukūrė blizgantį, „glamūrinį“ filmą. Filme vaidinęs komikas Jefimas Šifrinas įsižeidęs pavadino jį paskviliu apie sostinės gyvenimą.

Kam. Spalvotų žurnalų entuziastams, paskalų ir „tusovkių“ mėgėjams, homofobams. Kritiškai žvelgiantiems į lietuviškų televizijų nuosekliai diegiamą vartotojišką gyvenimo modelį.

6 d. 18 val.

„Daugtaškis“ („Mnogotočije“, 2006)

Apie ką. Pagal Viktoro Nekrasovo apysaką. ...Kira Georgijevna – žinoma skulptorė. Ji turi mylintį vyrą, draugus, gerbėjus. Regis, ji visai laiminga. Bet netikėtai į jos gyvenimą įsiveržia praeitis – iš lagerio grįžta pirmasis Kiros Georgijevnos vyras. 1937 m., kai jis buvo suimtas, suspėjo pasakyti Kirai: „Jauskis laisva“. Dabar jie vėl kartu. Kiek dienų, savaičių, mėnesių truks netikėta laimė? Kol kas jie žino tik viena – jų meilė vis dar gyva...

Kas. Filmas sukurtas pagal rašytojo Viktoro Nekrasovo apysaką. Nekrasovas buvo išbrauktas iš vadovėlių ir enciklopedijų, kai emigravo į Vakarus. Režisierius Andrejus Ešpajus debiutavo 9-ajame dešimtmetyje, jis dirba kine ir televizijoje, mėgsta ekranizuoti rusų literatūros klasikus („Pažemintieji ir nuskriaustieji“, „Arbato vaikai“). Pagrindinį vaidmenį sukūrusi Jevgenija Simonova buvo viena ryškiausių 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečio jaunųjų aktorių („Paprastas stebuklas“), ji vaidino ir Vytauto Žalakevičiaus filme „Nepažįstamo žmogaus pasakojimas“. Vėliau ji daug vaidino teatre, dabar vėl grįžta į kiną.

Už. Jevgenijos Simonovos vaidmuo, pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą, ir visas aktorių ansamblis – Čulpan Chamatova, Sergejus Dreidenas, Jevgenijus Cyganovas. Tikslios detalės, nusakančios atmosferą – Kira Georgijevna kuria vado skulptūrą dar vienam Lenino jubiliejui.

Prieš. Silpnokas Igorio Mirkurbanovo iš lagerio grįžusio vyro vaidmuo.

Kam. Mėgstantiems filmus apie tvirtas, bet nervų krizės ištiktas moteris. Tradicinio kino gerbėjams. Prisimenantiems Viktorą Nekrasovą.

5 d. 20.30, 7 d. 16 val.

„Artistė“ („Artistka“, 2007)

Apie ką. ...Gyveno kartą aktorė Anečka (Jevgenija Dobrovolskaja). Ji buvo gabi, bet jai nesisekė – nei svarbių vaidmenų teatre ir kine, nei sėkmės asmeniniame gyvenime. Laisvalaikį Anečka praleisdavo pas kaimynę ir geriausią draugę (Marija Aronova) bei jos mergišių vyrą (Dmitrijus Pevcovas). Kartą pas juos į svečius atėjo garsus mokslininkas parazitologas (Jurijus Stepanovas). Jis iškart įsimylėjo Anečką. Netrukus ji gavo ir vaidmenį, apie kurį svajojo.

Kas. Stanislavas Govoruchinas yra reakcingas politikas ir populiariausių rusų filmų bei serialų („Susitikimo vietos pakeisti negalima“, „Rusija, kurią mes praradome“, „Vorošilovo šaulys“) kūrėjas. Jis teigia, kad jaunoji karta turi augti su „normaliais“ filmais ir gerai žino, ko trokšta žiūrovai. Todėl šio filmo neaplenkė žiūrovų simpatijų prizas Vyborgo festivalyje.

Prieš. Tai Govoruchino ekskursija į šių dienų moters pasaulį. Režisierius niekad nepasižymėjo geru skoniu ir mėgsta moralizuoti. „Aktorėje“ vėl kliuvo moterims, norinčioms suderinti karjerą ir asmeninę laimę.

Kam. Liaudiško kino, Aleksandro Abdulovo, Fiodoro Bondarčiuko, „neįkyraus“ humoro gerbėjams.

8 d. 19 val., 10 d. 21 val.

„Kelionė su naminiais gyvūnais“ („Putešestvije s domašnimi životnymi“, 2007)

Apie ką. Kadaise šešiolikmetę Nataliją tiesiai iš vaikų namų „pardavė“ nemylimam vyrui. Sunki devyniolika metų užtrukusi „vienatvė dviese“ baigiasi kartu su žiauraus vyro mirtimi.

Kas. Režisierė, scenaristė, aktorė Vera Storoževa bendradarbiavo su Kira Muratova, ji sukūrė filmą „Dangus. Lėktuvas. Mergina“ (2002), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Renata Litvinova.

Už. Įdomus aktorių ansamblis – Dmitrijus Diuževas, Ksenija Kutepova, Ana Michalkova, Michailas Jefremovas.

Prieš. Pirmiausia kliūva visiškas realybės, tikroviškumo nepaisymas. Sureikšmintas tylėjimas, dekadentiškas peizažas, frigidiška herojė turi pabrėžti režisierės estetizmą ir polinkį į autorinį kiną.

Kam. Negalintiems apsieiti be labai poetiško, netikroviško, pretenzingo kino.

8 d. 21 val., 10 d. 19 val., 11 d. 18 val. (uždarymas)

„Laisvasis plaukiojimas“ („Svobodnoje plavanije“, 2006).

Apie ką. Mažas miestelis ant Volgos kranto. Čia gyvena dvidešimtmetis Lionia. Jis kasdien atranda kažką nauja. Uždarius fabriką, Lionia pasisamdo padėti turguje avalyne prekiaujančiam kaukaziečiui, paskui bando rasti statybininko darbą. Tačiau naujas darbas jį domina daugiausia dvi dienas, todėl Lionia – dažnas svečias darbo biržoje. Kartą jis pataiko į brigadą, kuri netoli jo namų remontuoja kelią. Lionia per jaunas, kad žinotų žmonių, su kuriais susidėjo, įstatymus...

Kas. Pirmasis kinotyrininko Boriso Chlebnikovo filmas „Koktebelis“ (sukurtas drauge su Aleksejumi Popogrebskiu) pakerėjo kino kalbos paprastumu ir tapo tarptautinių kino festivalių hitu. Kritikai lygina režisierių su ankstyvuoju Otaru Joselianiu, Jimu Jarmuschu, Aki Kaurismaki.

Už. Borisas Chlebnikovas nesiekia filosofinių apibendrinimų, atjausdamas ir stebėdamasis jis filmuoja pasigailėtiną, kvailą, girtą ir nerūpestingą provincijos kasdienybę. Tai – vienas simpatiškiausių ir netikėčiausių pastarųjų metų autorinių filmų. Regis, ekrane nieko nevyksta, bet negali atitraukti akių. Ir kartu – tai pagal visas „auklėjimo romano“ taisykles sukurtas išmintingas filmas.

Kam. Tai filmas „saviems“, tiems, kurie supranta, kinomanams. Turintiems humoro jausmą.

9 d. 19 val., 11 d. 20.30

„Paprasti dalykai“ („Prostyje vešči“, 2007)

Apie ką. Filmas apie sudėtingus dalykus, kuriuos žmonės nori dar labiau sureikšminti ir suvelti. Epizodas iš vidurinio amžiaus anesteziologo Maslovo gyvenimo. Jis turi ir žmoną, ir meilužę, ir darbą, ir papildomą uždarbį – leidžia vaistus mirtinai sergančiam garsiam aktoriui Žuravliovui. Regis, niekas negali sudrumsti jo vidinės pusiausvyros. Tačiau kartais Maslovui atrodo, kad toliau taip gyventi nebeįmanoma. Kai jis susimąsto, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.

Kas. Psichologijos studijas baigęs Aleksejus Popogrebskis – viena didžiųjų naujojo rusų kino vilčių. Režisierius demonstruoja visišką kino laisvę. Filme beveik nėra garso takelio, operatorius – „tiesioginio kino“ dokumentininkas Pavelas Kostomarovas, pagrindinį personažą vaidina Piotro Fomenkos mokinys Sergejus Puskepalis – Magnitogorsko teatro vyriausiasis režisierius.

Už. Istorija pasakojama maksimaliai tiksliai ir paprastai. Genialus Leonido Bronevojaus vaidmuo.

Kam. Mėgstantiems gerą kiną ir filmus apie žmones. Netikintiems, kad humanizmo ir gerumo tema kine yra senamadiška.

7 d. 18.10, 9 d. 21.10

Parengė Ž. P.