Teatras

Eglės istorija – tautos istorija

premjeros

Vilniaus teatre „Lėlė“ spalio 6, 7, 13, 14 d. numatoma Vitalijaus Mazūro spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera. Spektaklio kompozitorius – Faustas Latėnas, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, vaidina aktoriai Elvyra Piškinaitė, Almira Grybauskaitė, Vilius Kirkilionis, Deivis Sarapinas, Olga Pocevičiūtė ir Lijana Mustašvili.

Mazūras trečią kartą dirba su šia medžiaga. 1968 m. Kauno valstybiniame lėlių teatre režisieriui Stasiui Ratkevičiui statant „Eglę žalčių karalienę“ (pagal Salomėją Nėrį) Mazūras buvo spektaklio dailininkas, 1981 m. Vilniaus teatre „Lėlė“ jis sukūrė garsų spektaklį „Žemės dukra“ (pagal Marcelijaus Martinaičio pjesę). Naujausiam savo darbui režisierius vėl pasitelkia Martinaičio tekstus.

Ši premjera teatrui ypatinga. Ne tik dėl jubiliejinio, 50-ojo sezono. Buvęs ilgametis „Lėlės“ teatro vadovas Mazūras kaip lėlių kūrėjas čia debiutavo 1964 m. (U. Leies „Amžini priešai“, rež. Balys Lukošius, dail. Gintautas Žalalis) ir intensyviai dirbo iki 1993 metų. Vėliau kūrė kituose teatruose ir ne vien Lietuvoje, pats vaidino savo privataus „Paršiuko Ikaro“ teatro spektakliuose.

Pasak Vitalijaus Mazūro, jam šiuo metu neįdomi literatūrinė, istorinė, etnografinė „Eglės...“ sceninė interpretacija. Menininkas naują spektaklį kūrė kaip „dailininko teatrą“. Scenoje žiūrovai išvys įspūdingus ryškių spalvų objektus: „šėpą“, „velnio galvą“, skraidys „beveik tikra“ mistinė varna... Aktoriai spektaklyje neatsiejami nuo daiktų. Režisierius sako: „Vėliau, kai viskas nusės ir nusišlifuos, daiktas nebeturės tokios reikšmės. Dabar reikia iš daikto viską išspaust, kartais pataikai, kartais – ne…“

Žilvino ir Eglės istorijos siužetas spektaklyje derinamas su sakme apie Moterį ir Vyrą. Esama aliuzijų į skaudžias Lietuvos istorijos peripetijas. Per repeticijas Mazūras aiškino aktoriams: „Tuščia tėviškė liko – nieko nebėra, tik žagarai... Niekas nenori ieškoti Lietuvos istorijos! Kodėl mums, keliems spektaklio kūrėjams, šito nepasakius?! Turime išsakyti teatro poziciją. Svarbu išreikšti Eglės išliekamumą tautoje. O spektaklio pabaigoje gal kas nors ir pasijuoks: „Tai buvo labai seniai!“ Kas tauta yra šiandien, parodysiu Eglės grįžimo į namus scenoje. Kažkur mėtysis Europos Sąjungos, Tarybų Lietuvos vėliavėlės, girdėsis maršai, gal net skambės „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės...“ Eglės temoje viskas telpa.“

Vaidinimas skirtas vaikams nuo 7 metų amžiaus.

„Lėlės“ inf.