Muzika

Gabiausiųjų likimus lemia ne prizai

Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų konkursas

Aldona Eleonora Radvilaitė

iliustracija
Inga Vyšniauskaitė, Marko Mustonen, Edvinas Minkštimas, Tatjana Titova, Gintaras Januševičius ir Laima Smolskaitė

Rugsėjo 23 d. laureatų apdovanojimu ir koncertu su Lietuvos simfoniniu orkestru baigėsi rugsėjo 15 d. prasidėjęs 2007 m. tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų konkursas. Besidominčių tokiu renginiu žvilgsniai krypsta į žiuri sudėtį. Nuo jos narių kompetencijos, sąžiningumo priklauso rezultatai. Dažnai po tokių varžytuvių pasklinda kalbos, aptarinėjimai, kodėl būtent šitaip suskirstytos laimėtojų vietos. Juk beveik visada pavienių klausytojų ar prijaučiančiųjų simpatijos būna kitų, labiau patikusių atlikėjų pusėje. Te nenusimena tie dalyviai, kuriems šį kartą nepavyko nuskinti laurų. Gyvenimas pakoreguoja gabiausių menininkų likimus, ir tie, kurie gal niekada nedalyvavo jokiuose tarptautiniuose konkursuose, žavi viso pasaulio muzikos mėgėjus savo nuostabiais sugebėjimais.

Šių metų konkurso žiuri pirmininkas buvo prof. Ronanas O’Hara iš Didžiosios Britanijos, Guildhallo muzikos ir dramos mokyklos fortepijono katedros vedėjas. Vicepirmininkė – Lietuvos pianistams gerai žinoma profesorė Veronika Vitaitė. Nariai – profesoriai Peteris Eicheris (Vokietija), Petras Geniušas (Lietuva), Kazimierzas Gierżodas (Lenkija), Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa (Estija), Atsuko Okada (Japonija), Vera Nosina (Rusija), Erikas Tawaststjerna (Suomija), sekretorė – Ramunė Kryžauskienė (Lietuva). Mūsų konkurso sąlygose nėra draudimo, kaip daugelyje prestižinių konkursų, skambinančiųjų pedagogams ir net konsultantams dirbti vertinimo komisijoje, todėl dalyvių sąraše – trys prof. V. Vitaitės auklėtiniai, du – prof. P. Geniušo, vienas – prof. E. Tawaststjernos. Be to, neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje meistriškumo seminarus vedė profesorės V. Nosina ir A. Juozapėnaitė-Eesmaa. Gaila, kad kiti žiuri nariai neatvežė savo studentų, nes tada konkursantų geografija būtų gerokai įvairesnė. Iš šešiolikos pirmo turo dalyvių net devyni – Lietuvos atstovai, keturi – Baltarusijos, po vieną atlikėją iš Rusijos, Suomijos, Taivano. Kiek pamenu, ankstesniuose konkursuose gausiai dalyvaudavo mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos profesionaliai parengti pianistai. Minint kitų šalių atlikėjus, 1991 ir 1995 m. M.K. Čiurlionio konkursuose premijas laimėjo perspektyvūs Izraelio pianistai Ohadas Ben-Ari (I pr.) ir Droras Biranas (II pr.), 1999 ryškiam Lenkijos pianistui Janui Krzystofui Brojai buvo paskirta I premija, o tarp II premijos laureačių buvo latvė Inese Klotina, 2003-aisiais estė Irina Zahharenkova laimėjo II, o japonė Koseki Hiroko – III premijas. Šių metų konkurso rezultatai tokie: pirmąją premiją ir specialųjį prizą „Už geriausią Čiurlionio kūrinių atlikimą“ žiuri paskyrė lietuviui Edvinui Minkštimui, antrą – Rusijos atstovei Tatjanai Titovai, trečią – lietuviui Gintarui Januševičiui. Diplomus pelnė taip pat trys dalyviai: suomis Marko Mustonenas, jis gavo ir specialųjį prizą „Už šiuolaikinio lietuvių autoriaus kūrinį“, lietuvaitės Laima Smolskaitė ir Inga Vyšniauskaitė.

Kadangi Lietuvos klausytojai (atrodo, kad tarp konkurso „sirgalių“ daugiausia buvo Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių, jie audringais plojimais ir šūksniais palaikė lietuvius) visai neblogai žino mūsų pianistų sugebėjimus ir laimėjimus, o žiuri sprendimai parodo jos narių nuomonę apie konkursantų galimybes (beje, gaila, kad neskelbiami balai, nes būtų smalsu, kas kaip vertino pianistų grojimą visuose turuose), trumpai apžvelgsime nelaimėjusių jokių apdovanojimų dalyvių pasirodymus.

Kadangi į antrą turą pateko dvylika iš šešiolikos dalyvių, vertinimo komisijai ir klausytojams buvo visiškai aišku, kodėl atkrito tie keturi, silpniau pasirengę ar mažiau įdomūs pianistai. Praėję į trečiąjį turą šeši atlikėjai buvo tie laimingieji, kurie buvo atrinkti apdovanojimams. Beliko tik pagroti koncertus su orkestru, o rezultatai, pasirodo, kaip po konkurso asmeniniame pokalbyje papasakojo prof. V. Vitaitė, priklausė nuo pirmųjų dviejų turų balų sumos. Taigi ši atranka buvo labai svarbi, čia išryškėjo, ką vertinimo komisijos nariai labiausiai vertina kūrinių interpretacijose. Silpniausiai beveik visų dalyvių pirmo ir antro turo programose atrodė M.K. Čiurlionio kūriniai, tarytum jie nebūtų pakankamai dėmesingai išnagrinėti, nebuvo įsigilinta į jų turinį, dažnai garsai skendo per daug naudojant dešinįjį pedalą, be to, ypač Fugoje, pasitaikydavo teksto klaidų, neužtikrintumo. Pirmame ture taip pat silpnokai interpretuoti ir J.S. Bacho Preliudai ir fugos iš „Gerai temperuoto klavyro“: romantizuoti, atlikti glebiai, tarytum nestilingai. Geriau parengtos klasikinės sonatos, o etiudams, atrodė, skirta daugiausia dėmesio. Šiame ture stilingumu, profesionalumu, jautriu muzikos pojūčiu išsiskyrė dviejų Suomijos profesorių Teppo Koivisto ir E. Tawaststjernos auklėtinio Marko Mustoneno atlikta J. Haydno Sonata Es-dur, Hob. XVI:49. Ryškų įspūdį paliko ir galingai, su didžiuliu užmoju ir įprasmintai nuskambėjusi Taivano pianisto Lin Wei-Chi L. van Beethoveno Sonata Nr. 32 c-moll, op. 11, bei puikiai virtuoziškai ir turiningai paskambinti etiudai: S. Rachmaninovo „Etiudas-paveikslas“ Nr. 6 a-moll, op. 39, bei F. Liszto transcendentinis etiudas „Klaidžiojančios ugnelės“. Beje, šio ryškaus, talentingo pianisto programoje – sudėtingi visais atžvilgiais kūriniai, juos Lin Wei-Chi pagrojo su didžiule aistra, tauriai, švariai, labai šviesiai, be jokio „nusaldinimo“. Tai (antrame ture) – F. Chopino Sonata Nr. 2 b-moll, op. 35, S. Prokofjevo Sonata Nr. 7 B-dur, op. 83, įdomiai, spalvingai paskambinta lietuviška muzika – M.K. Čiurlionio „Jūra“, mažų peizažų ciklas, VL 317, bei R. Šerkšnytės „Trys ostinato preliudai“. Tai buvo įspūdingas, įtaigus grojimas. Būtų buvę nepaprastai įdomu, kaip jis skambintų trečiame ture S. Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“ a-moll, op. 43. Deja, jis nepateko į „išrinktųjų“ apdovanojimams turą. Kaip rašoma konkurso lankstinuke, Lin Wei-Chi yra iškovojęs pirmąsias vietas daugybėje pianistų konkursų, tarp jų – 1995 ir 1999 m. tarptautiniame F. Chopino pianistų konkurse Taipėjuje, laimėjo Didįjį prizą XIV tarptautiniame pianistų konkurse „Roma 2003“. Ši pergalė suteikė muzikantui galimybę surengti 17 koncertų Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Manau, kad po nesėkmės mūsų konkurse pianistas nebenorės atvažiuoti koncertuoti Lietuvoje.

Iš nepraėjusių į III turą pianistų galima prisiminti prof. V. Vitaitės auklėtinį Darių Mažintą, I ture nuotaikingai paskambinusį A. Skriabino Etiudą Nr. 12 dis-moll, op. 8, bei kompaktiškai, kokybišku garsu atlikusį L. van Beethoveno Sonatą Nr. 8 c-moll, op. 13, lyriškai, patraukliai skambinusią doc. Zbignevo Ibelhaupto studentę Veroniką Kopjovą, doc. Aleksandros Žvirblytės perspektyvų jaunąjį pianistą Jurgį Aleknavičių, II ture spalvingai traktavusį tris A. Šenderovo pjeses iš ciklo „M.K. Čiurlionio eskizai“, pademonstravusį sceninę ištvermę.

Šeši trečiojo turo dalyviai stabiliai ir tvarkingai pasirodė abiejuose pirmuose turuose. Kadangi keturis Lietuvos atstovus puikiai pažįstame, vertėtų paminėti du ryškius atlikėjus iš užsienio. Antrosios premijos laureatė T. Titova, Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos prof. Ksenijos Knorre (prof. P. Geniušo žmonos) fortepijono klasės magistrantė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė ir diplomantė, visuose turuose užsirekomendavo kaip profesionali pianistė, puikiai pasirengusi įvairaus stiliaus kūrinių traktuotėms. Ji skambina natūraliai, temperamentingai, perteikdama muzikos charakterį.

Diplomo laimėtojas suomis M. Mustonenas žavėjo klausytojus savo nuostabiai jautriu muzikos perteikimu, intuicija, ryškiu jaunatvišku temperamentu, tikslia kūrinių analize. Be anksčiau minėtos pirmame ture trapiai atliktos J. Haydno Sonatos, antrame jis įspūdingai, įtemptai ir prasmingai paskambino S. Prokofjevo Sonatą Nr. 8 B-dur, op. 84, nuotaikingai ir įvairiai – F. Chopino Noktiurną Nr. 3 H-dur, op. 9, charakteringai ir spalvingai – V. Bagdono „Akvarelę“ ir „Klouno šokį“. Geriausių pagyrimo žodžių buvo verta ir nuoširdi, profesionali P. Čaikovskio Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, traktuotė. Maestro Juozo Domarko diriguojamas orkestras atidžiai bendradarbiavo su puikiai ansamblišką grojimą jaučiančiu jaunuoju pianistu. Šiuo požiūriu ypač pagirtinas sudėtingas Koncerto II dalies epizodas su sinkopėmis ir greitu valsiuku.

Belieka pasveikinti prof. V. Vitaitę, ruošusią konkursui tris pianistus: vienas jos auklėtinis E. Minkštimas (baigęs studijas Paryžiaus konservatorijoje Artisto diplomu 2003 m., 2005 m. Guillardo muzikos ir dramos mokykloje Niujorke įgijęs muzikos magistro laipsnį, o šiuo metu ten pat tęsia doktorantūros studijas prof. J. Lowenthalio klasėje) šiame M.K. Čiurlionio konkurse laimėjo I premiją, o kita ugdytinė, magistrantė I. Vyšniauskaitė, gavo diplomą. Docentas Jurgis Bialobžeskis taip pat gali džiaugtis savo buvusio mokinio ir studento G. Januševičiaus, nuo 2004 m. studijuojančio Hanoverio aukštojoje muzikos mokykloje, prof. Vladimiro Krainevo klasėje, pelnyta garbinga III premija. Linkime ateityje dar aukštesnių laimėjimų ir diplomą pelniusiai prof. P. Geniušo studentei L. Smolskaitei.