Esu pasiryžęs likti lietuvių dailininku

Česlovas Janušas. „Jūra su žuvėdrom“ S. Janušo nuotr.

Šiemet dailininkui Česlovui Janušui būtų sukakę 100 metų. Tai vienas iš populiariausių lietuvių marinistų prieškario Lietuvoje ir išeivijoje. Dailininkas gimė 1907 m. liepos 18 d. Feodosijoje (Ukraina). Mirė 1993 m. spalio 30 d. Niujorke. Dar vaikas, būsimas dailininkas gyveno šalia garsaus rusų marinisto Ivano Aivazovskio namų. Jūra ir žymaus marinisto paveikslai Česlovui paliko įspūdį visam gyvenimui.

Dailininkas labiausiai žinomas kaip peizažinio žanro kūrėjas. Jis yra nutapęs daugybę jūros, Lietuvos pajūrio vaizdų, Aukštaitijos peizažų. Justinas Vienožinskis teigė jį puikiai jaučiant „miglotos nuotaikos stilių ir ritmą“. Dar prieškary Č. Janušas, išdidžiai vadintas lietuvių marinistu, nutapė daugybę spalvingų, nuotaikingų akvarelių ir aliejinės tapybos darbų jūros ir pajūrio motyvais („Valtys naktį“, „Palangos pajūrys“). Peizažuose, ypač akvarelėse, meistriškai perteikė erdvės įspūdį, šviesos niuansus, faktūrų žaismą. Vaizdai daugiausiai daugiaplaniai, apibendrinti, lyriški, juose vyrauja realistinė nuotaika.

Č. Janušas mokėsi Telšiuose, Kražiuose, Palangoje, 1926 m. baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją, kur piešimą dėstė A. Brakas. Nuo 1926 iki 1932 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, kuriai tuo metu vadovavo žymus akvarelės meistras K. Sklėrius, o dekoratyvinės studijos vadovu buvo V. Didžiokas. Č. Janušo talentą ugdė A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, J. Šileika, A. Varnas.

Dailininkas didelę savo gyvenimo dalį paskyrė pedagoginiam darbui. Iškart po studijų Č. Janušas buvo paskirtas piešimo mokytoju Šiaulių gimnazijoje, 1933–1937 m. mokytojavo Kauno VI gimnazijoje. Nuo 1937 m. dėstė Kauno dailiųjų amatų mokykloje, 1940–1941 m. buvo jos direktoriumi. Nuo 1931 m. dalyvavo visose Lietuvos dailininkų sąjungos rengtose parodose. Č. Janušas buvo vienas aktyviausių Lietuvos dailininkų sąjungos steigėjų. Kartu su dailininku V. Didžioku ir kitais dalyvavo dekoruojant Įgulos bažnyčią Kaune, prisidėjo puošiant Šv. Jurgio bažnyčią Šiauliuose.

Č. Janušas kūrė ir teatro dekoracijas. Teatro dailės studijas baigęs pas M. Dobužinskį, Kauno Valstybės teatre su pertraukomis dirbo daugiau kaip 10 metų.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dailininkas pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje 1945–1949 m. buvo įsteigęs dailės meno studiją Viurcburge. Tai buvo viena iš pirmųjų dailės studijų pokarinėje Vokietijoje. Kadangi pirmaisiais pokario metais buvo sunku patekti į vokiečių meno mokyklas, tokias mokyklėles bei studijas organizavo patys lietuvių dailininkai: V. Ratas – Augsburge, J. Kaminskas – Hanau, V.K. Jonynas – Dailės ir amatų mokyklą Freiburge, A.Tamošaitis – Zalcburge, V. Stančikaitė Abraitienė – Gross Hesepes. Studijoje be paties Č. Janušo dėstė P. Osmolskis, P. (Kaupas) Kaufmanas ir V. Vijeikis.

Kiek vėliau Č. Janušas prie studijos įsteigė medžio apdirbimo dirbtuvę, kurioje buvo gaminamos lėkštės, kuporėliai, servizai, įvairios dėžutės, kurias dailininkai dekoruodavo lietuviškais raštais, miestų herbais, Vytimi, kunigaikščių ir rašytojų portretais. Dirbiniai turėjo pasisekimą tarp lietuvių ir kitataučių. Kai dailininkas pasitraukė į Schwäbisch Gmündę, ten buvo perkelta ir studija. Čia Č. Janušas tuo pačiu ir tapė, ir dalyvavo parodose Viurcburge, Šongau, Baden Badene, Oldenburge, Augsburge, Bairote ir kt. Tuo pat metu sukūrė dekoracijas Lietuvių tautinio ansamblio, vadovaujamo Gasparo Veličkos, pastatymams, savo žmonos Veronikos Janušienės, ilgametės operos choro dainininkės, vadovaujamam Vaikų teatrui, Viurcburgo dramos mėgėjų kolektyvui, „Dainavos“ ansambliui. Dailininkas nuolatos buvo aktyvus lietuvių išeivijos meninio gyvenimo dalyvis. Jis buvo vienas iš Pasaulio lietuvių dailininkų sąjungos (1948 m. Schwäbisch Gmündėje) įkūrėjų.

1949 m. dailininkas su šeima išvyko į JAV, apsigyveno Niujorke. Teko dirbti įvairius darbus. Įsidarbinęs „Eastman Kodak“ bendrovės reklamų skyriuje Manhetene, tik laisvalaikiu galėjo atsidėti tapybai. Č. Janušas kartu su dailininkais Viljamu Vitkumi ir Povilu Puzinu keliaudavo po JAV, tapė, rengė parodas. Dailininkas buvo nepailstantis „Kultūros židinio“ Niujorke rengiamų parodų organizatorius, jų dalyvis, pelnė įvairias premijas, kelis kartus laimėjo populiariausio dailininko premiją. Jam buvo patikėta išdekoruoti ir tautiniais motyvais papuošti Tėvų pranciškonų vienuolyno Apreiškimo parapijos salę Brukline.

Dailininkas aktyviai dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir amerikiečių dailininkų parodose, priklausė ne vienai amerikiečių dailininkų sąjungai ir lygai. Surengė kelias personalines parodas Filadelfijoje, Čikagoje, Klivlande, Detroite, Niujorke, Brukline ir kt.

Išeivijoje gyvenant sukurti darbai – tai dailininko širdžiai brangūs, giliais atsiminimais apgaubti Lietuvos vaizdai: „Tinklai“, „Palangos tiltas naktį“, „Prie Birutės kalno“, „Palangos prieplauka“, „Jūra išsiliejo“, „Jūra pavakaryje“. Šiuose kūriniuose matyti vis tos pačios dailininko pamėgtos temos – Baltijos jūra, pajūris įvairiais metų laikais, Lietuvos upės, ežerai, žemaitiškos bei aukštaitiškos sodybos. Tačiau dailininką viliojo ir kitų šalių, jį supanti gamta. Tai byloja Niu Hempširo, Long Ailendo, Meino, Keip Kodo ir Konektikuto peizažai.

Dailininkas, gyvendamas išeivijoje, svajojo kada nors grįžti į Lietuvą. Viename iš interviu jis yra pasakęs: „Ieškodamas daugiau impulso, lietuviškos dvasios, nuotaikos, didesnio pastiprinimo, norėčiau nuvykti į Lietuvą, aplankyti gimines, artimuosius ir savo kolegas... Norėčiau įgyti naujos jėgos. Esu pasiryžęs likti lietuvių dailininku.“

Daugiausia Č. Janušo nutapytų paveikslų saugoma privačiose kolekcijose įvairiose šalyse – Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šiaurės Amerikoje. Pasak dailininko sūnaus, „vienas iš garbingiausių paveikslų pirkėjų buvo JAV prezidentas Jimmy Carteris. Prezidento pasirinktame paveiksle pavaizduotas lietuviškas peizažas. Kūrinys buvo pakabintas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. Lietuvoje tik nedidelė dalis darbų, daugiausiai sukurtų iki karo, yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, privačiose kolekcijose.