Poterio manija

„Haris Poteris ir Fenikso brolija“

Samas Leithas iš „The Daily Telegraph“ sako, kad vis dar galima prisiminti laikus, kai Haris Poteris neužstojo nieko. Prisiminti ir spjaudyti sau į barzdą.

Prieš dešimt metų „Haris Poteris ir filosofinis akmuo“ pateko į mūsų redakciją kartu su keliais šimtais kitų tą dieną atsiųstų knygų. Tuometinis recenzijų skyriaus redaktorius atplėšė voką, pamatė spalvotą viršelį ir atidėjo knygą į panašios vaikiškos lektūros krūvelę. Vėliau, kai apie Harį Poterį jau pradėta kalbėti, kažkas surado tą pirmojo leidimo egzempliorių (vieną iš 6000 minkštais viršeliais, o būta dar ir 500 kietais), įgrūstą kažkur spintos kampe. Taigi turėjome tą legendinį daiktą. Bet kol pagalvojome: „Dėl Dievo, reikia jį atidėti į saugią vietą“, knyga jau buvo išnykusi. Jei dabar ją turėtume, knygą, kuri tik prieš 10 metų... Geriau nesierzinti. Vienas Londono antikvariatas neseniai pasiūlė pirmojo leidimo egzempliorių už 20 tūkstančių svarų. Neseniai nusipirkau pirmą W.B. Yeateso (didis anglų poetas ir dramaturgas, 1865–1939 – red.) leidimą su autoriaus autografu už maždaug vieną dvidešimtąją tos sumos.

Taip nepastebimai prasidėjusi istorija pasibaigs dideliu sprogimu liepos 21 d., kai sprogs kruopščiai pagaminta literatūros vandenilinė bomba. Ta beprotybė turi du pavidalus. Pirmiausia tai žiniasklaidos triukšmo valdymas. „Bloomsbury“ leidykla ir J.K. Rowling vaidina gerą ir blogą policininką. Reikėjo pasirūpinti, kad firmos niekas neapkaltintų godumu. Reklaminiai renginiai, pavyzdžiui, visą naktį truksiantis autorės autografų dalijimas, yra skirti „tik vaikams“, dalyvaujant konkursų nugalėtojams, bet nedalyvaujant spaudai ir nedalijant nemokamų suvenyrų. Vienas autorės interviu yra skirtas vienai spaudos agentūrai.

Kita pusė – tai kiekvieno tomo pasirodymą lydinti paslaptingumo atmosfera. Pradedant ketvirtąja knyga, keli mėnesiai prieš publikaciją Rowling paleidžia informaciją, kad vienas iš pagrindinių personažų žus. Kiekvieną kartą. Rezultatas: Poteriui skirti internetiniai puslapiai „Mugglenet“ ir „Leaky Cauldron“ pradeda knibždėti spėlionėmis. Nesudėtingas triukas, bet suveikia. Naujos knygos laukimą kursto smalsumas, kas joje atsitiks. Labai keista, kad iki šiol niekas nepaaiškėjo, nors naujais „Hario Poterio“ tomais domisi visas pasaulis. Iš dalies tai liudija gerą požiūrį į susivėlusį berniuką, iš dalies taip yra, nes bijoma galingos teisinės mašinos, saugančios Rowling intelektualinę nuosavybę (geras policininkas ir blogas policininkas). Kai dienraščiams buvo pasiūlyti vogti parengti spaudai egzemplioriai, dėl šių abiejų priežasčių laikraščiai pirmiausia informavo policiją.

Recenzentai gauna knygą kurjerių paštu apie vidurnaktį ir dirba iki paryčių – tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai knygos recenzija yra naujiena. Net vertėjai teksto negauna anksčiau. Prancūzų vertėjų grupė pradeda beprotišką darbą tada, kai pasirodo anglų leidimas. Jie turi skubėti: originalas kiekvieną valandą sumažina prancūziškos versijos pardavimą.

Tikrai neperdedama tvirtinant, kad Haris Poteris privertė berniukus skaityti. Erzina tonas, su kuriuo tai nuolat kartojama, bet tai yra tiesa. Cinikai pasakytų, kad tai buvo tiesa, kol filmai nesukūrė alternatyvos tiems, kurie neskaito. Po filmų sekė kompiuteriniai žaidimai. Taip pat spalvinimo knygutės, plastmasiniai šluotgaliai, siaubingos Olbuso kaukės ir bjaurios figūrėlės, pavadintos „Dobby Is Free“ (tikrai). „King’s Cross“ stotyje dabar yra lentelė, žyminti peroną 9 ir ¾. Kai neseniai seriale „Daktaras Kas“ („Doctor Who“) Martha Jones gelbėjo pasaulį rėkdama: „Expelliarmus“, niekam nereikėjo aiškinti, ką tai reiškia. Knygų santykis su Poterio manija dabar toks, kaip Britų salų su visa Viktorijos laikų žemėlapyje nupiešta imperija.

Tačiau žiūrint atgal į tą keistą dešimtmetį esame skolingi Rowling ir jos skaitytojams keletą žodžių apie knygas. Kokios jos kaip literatūros kūriniai? Atsakymas būtų: „Neprastos“. Sunku prie Rowling prisikabinti. Autorė nedaro daug klaidų. Iš esmės ji rašo įdomiai, o jei būna kitaip, vis tiek yra žavu. Ji nepataikauja savo skaitytojams. Veiksmo tempas dažniausiai yra greitas.

Rowling labai sekasi užsukti intrigą. Įdomu, kad net silpnesnės knygos – „Ugnies taurė“ su nesibaigiančiu kvidiču ir labai vidutinė „Fenikso brolija“ turi kietą siužetą. Man iki šiol geriausia yra trečioji – „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“. Veiksmas išlaiko įtampą, o dementoriai yra tarp geriausių Rowling sukurtų personažų. Autorė turi ne tik pasakotojos talentą, bet ir puikų pastišo pojūtį. Jos didžiausias talentas yra ne naujų dalykų išgalvojimas, bet mokėjimas iš labiausiai vykusių knygų vaikams pasirinkti ir transformuoti svarbiausius elementus. Tačiau (ir tai rodo neįtikėtina jos knygų sėkmė) ji turi „kažką“ ir turi to daug. Pristigę geresnio žodžio, pavadinkime tai „magija“.

„Harry Potter and Deathly Hallows“ turi pasirodyti liepos 21 dieną.

Trumpa chronologija:

„Haris Poteris ir filosofinis akmuo“ (1997), „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“ (1998), „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ (1999), „Haris Poteris ir ugnies taurė“ (2000), „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ (2003), „Haris Poteris ir netikras princas“ (2005).

1997 m. Rowling gavo 8000 svarų iš „Scottish Arts Council“ kaip paramą antrojo tomo rašymui. 1997 m. JAV leidykla „Scholastic Inc“ sumokėjo Rowling 100 000 dolerių už pirmosios knygos apie Poterį teises. 1998 m. Rowling už milijoną svarų pardavė „Warner Brothers“ pirmųjų keturių knygų ekranizavimo teises. 2000 m. parduota 30 milijonų egzempliorių knygų apie Harį Poterį. Rowling turtas vertinamas 15 milijonų svarų. 2003 m. parduota 200 milijonų egzempliorių, turtas – 280 milijonų svarų. 2003 m. „Scottish Arts Council“ svarsto, ar sėkmės sulaukusių autorių nereikėtų prašyti grąžinti paramą. 2007 m. parduota 325 milijonai egzempliorių. Rowling turtas – 517 milijonų.

Parengė Kora Ročkienė