Muziejų bendradarbiavimas nuo Kubino iki gintaro

Aukštutinės Austrijos žemės muziejus

Paroda „Alfredas Kubinas – kita realybės pusė“ Vilniaus nacionalinio muziejaus paveikslų galerijoje yra pirmas bendras abiejų 2009 m. Europos kultūros sostinių – Linco ir Vilniaus – renginys. Kartu tai pirmas Alfredo Kubino (1877–1959), vieno reikšmingiausių Europos meno istorijoje grafikų ir iliustruotojų, kūrinių pristatymas Lietuvoje ir pirmas Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus kooperacijos projektas. Dr. Peteris Assmannas, Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus direktorius (nuo 2000 m.) ir Austrijos muziejų sąjungos prezidentas (nuo 2002 m.), parodos atidarymo proga birželio 21 d. viešėjo Vilniuje, kur kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu aptarė ir būsimus bendrus projektus.

Ar galėtumėte trumpai pristatyti Aukštutinės Austrijos žemės muziejų?

1833 m. Lince buvo įkurtas Aukštutinės Austrijos muziejų susivienijimas, jau anuomet orientavęsis į sritis, kurias ir šiandien atspindi įvairūs ir labai vertingi Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus rinkiniai: gamta, kultūra ir meno istorija. Mūsų muziejus, kaip reikšmingiausia Aukštutinės Austrijos žemės muziejininkystės institucija, suvokia save kaip vartus į regioną, savotišką Aukštutinės Austrijos ir pasaulio sankirtos tašką. Jis užima tris didžiulius parodų rūmus žemės sostinėje Lince ir dar devynias ekspozicijų vietas visoje Aukštutinėje Austrijoje.

Manieringame Linco pilies pastate, kuriame per jo margą istoriją buvo imperatoriaus Frydricho III senatvės rezidencija, kalėjimas ir kareivinės, o nuo 1959 m. įkurtas muziejus, galima pamatyti Aukštutinės Austrijos meno ir kultūros objektus, apimančius priešistorę, senovės istoriją, viduramžius ir naujuosius laikus iki XX a. pradžios.

1800 m. gaisro suniokotą pietinį pilies fligelį ketiname atstatyti kaip modernų, šiuolaikišką priestatą, kuriame bus nauji parodų plotai, restoranas ir iškilmių salė. Statybos darbai prasidės šį rudenį, bus baigti Europos kultūros sostinės metais.

Aukštutinės Austrijos žemės galerija, speciali mokslinė moderniojo ir šiuolaikinio meno institucija, plačiai žinoma didžiausiu Kubino kūrinių rinkiniu.

Biologijos centre, skirtame gamtos mokslams, yra per keturis milijonus eksponatų, taigi šis centras priklauso didžiausiems gamtos muziejams Austrijoje. Čia nuolat vyksta specializuotos parodos, be to, įkurtas ekologinis vietinės gamtos parkas, užimantis 1 ha plotą.

Aukštutinės Austrijos žemės muziejus, kaip ir Lietuvos nacionalinis muziejus, suvokia save kaip universalią instituciją. Orientuodamiesi į tarptautinį muziejaus funkcijų apibrėžimą, atliekame savo uždavinį rinkti, saugoti, tyrinėti, skleisti ir rodyti gamtos, kultūros ir meno istoriją. Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus padaliniuose dirba apie 120 žmonių, taip pat yra 50 neetatinių bendradarbių, kurie pirmiausia darbuojasi kultūros sklaidos srityje.

Kaip užsimezgė Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus bendradarbiavimas?

Vos paaiškėjo, kad Vilnius kartu su Lincu bus Europos kultūros sostinė, išsyk pasiryžau: pirmyn į Vilnių! Todėl 2004 m. spalį pirmą kartą čia ir atvykau. Iš karto ieškojau ryšio su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Ir mano kolegai, šio muziejaus direktoriui Romualdui Budriui buvo aišku, kad abiejų muziejų bendradarbiavimas nėra vienkartinė, kultūros sostinių metais apsiribojanti galimybė, kad reikėtų kooperuotis ir iki tų metų, ir vėliau. Pasirašėme nuolatinio bendradarbiavimo sutartį, jau planuojami konkretūs projektai, vyksiantys iki 2009 m., galvojame ir apie vėlesnes galimybes.

Kubino paroda Vilniuje yra pirma regima bendradarbiavimo apraiška. Kodėl pasirinktas būtent Kubinas?

Aukštutinės Austrijos žemės muziejus ne tik sukaupęs didžiausią pasaulyje Kubino kūrinių rinkinį, kurį sudaro per 4000 originalių jo darbų, jo globai priskirtas ir Kubino namas Cvikledte, apie 100 km į šiaurės vakarus nuo Linco. Namas, kuriame menininkas gyveno bemaž 50 metų, visiškai nepasikeitė, tebėra toks, koks buvo jo gyvenimo metais. Šiame name Alfredas Kubinas sukūrė didžiąją dalį savo vaizduojamojo meno kūrinių ir vienintelį romaną „Kita pusė“. Parašytas 1908 m., jis šiandien laikomas vienu svarbiausių fantastinės literatūros kūrinių vokiečių kalba.

Alfred Kubin. „Sugautas drakonas“. Apie 1940 m.

Lietuvoje Alfredas Kubinas žinomas kaip svarbi Europos meno istorijos figūra. Lietuvos nacionalinis muziejus buvo suinteresuotas surengti Kubino kūrinių parodą Vilniuje jau šiemet, dėl ko labai džiaugiamės. Kubino kūrinių parodos iš mūsų muziejaus fondų šiemet bus dar surengtos Paryžiuje, kitąmet – ir Niujorke.

Pagal kokius kriterijus buvo pasirinkti kūriniai parodai Vilniuje?

Parodoje eksponuojama 70 kūrinių. Lakštai pirmiausia buvo pasirinkti atsižvelgiant į naratyvumo kriterijų, nes Lietuvos kultūroje labai svarbus ir dažnas pasakojimas, literatūriškumas.

Alfredas Kubinas, viena vertus, yra literatūriško, naratyvinio vaizduojamojo meno atstovas. Antra vertus, jis buvo žinomiausias pasaulio fantastinės literatūros iliustruotojas, nėra nė vieno svarbesnio šio žanro kūrinio, kurio jis nebūtų iliustravęs, – ypač trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Mums labai įdomu pristatyti Alfredą Kubiną kaip dviejų sričių menininką – kaip vaizduojamojo meno atstovą, kuris buvo labai susijęs su literatūra, ir kartu kaip literatūros kūrėją.

Pasirinkti tokiai parodai Lietuvą mane paskatino ir Rytų–Vakarų situacija: vakariečių akimis, Rytuose driekiasi paslaptingas kitas pasaulis, kurio dalis yra ir Lietuva. Kubinas labai domėjosi šiuo kitu pasauliu, taip pat ir literatūrine medžiaga, pavyzdžiui, Tolstojumi, Dostojevskiu. Jis buvo svarbi asmenybė, tiesiant tiltus tarp Rytų ir Vakarų, labai susitelkęs ties Vidurio Europa. Manau, šiandien jis save laikytų Vidurio Europos dailininku. Daugybės grafikų iš buvusių Rytų bloko šalių darbai stilistiškai artimi Kubino kūriniams.

Kokie numatomi konkretūs abiejų muziejų kooperacijos projektai?

Savaime suprantama, šį apsilankymą Vilniuje išnaudojau tolesniems intensyviems pokalbiams su direktoriumi Romualdu Budriu ir muziejaus bendradarbiais. Dabar rengiame tris kitus projektus, kurie jau pasiekė konkretaus planavimo stadiją. Tradiciškai kasmet pirmąjį Advento sekmadienį Aukštutinės Austrijos žemės muziejuje atidaroma kalėdinė paroda. 2008 m. gruodį – 2009 m. vasarį planuojame įžanginę kultūros sostinės metų parodą, kurioje eksponuosime kūrinius, susijusius su Kalėdomis ir kalėdiniais papročiais Lietuvoje.

Bendroje mūsų muziejų parodoje „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ 2009 m. pateiksime nuostabius vaizduojamojo meno pavyzdžius, atskleidžiančius įvairiausius kultūrinius kraštovaizdžius ir gyvenamąsias erdves. Abiejų muziejų rinkiniai šia tema puikiai vienas kitą papildo – kūriniams iš Vilniaus būdinga Šiaurės ir Rytų perspektyva, o mes atversime fondus, susijusius su Vakarais ir Pietumis, ypač Vidurio Europa, Alpių sritimi. Jau vien mūsų muziejų rinkinių pakaktų tam, kad galėtume puikiai bendradarbiauti. Be to, papildysime šią parodą reikšmingais eksponatais iš kitų šalių muziejų. Paroda Vilniuje planuojama nuo 2009 m. vasario iki gegužės, o Lince – nuo birželio iki gruodžio.

Mūsų muziejaus padalinyje, Linco biologijos centre, veikiausiai nuo 2009 m. kovo iki rugsėjo vyks Lietuvos gintaro paroda, akcentuojant gintaro inkliuzus. Tai unikalūs Lietuvos gintaro rinkinių, vienų didžiausių pasaulyje, eksponatai. Parodos tema bus ir gintaro susidarymas. Svarstome ir vėlesnius projektus, tačiau apie juos kol kas anksti kalbėti.

Jūsų asmeniniai įspūdžiai apie Lietuvą?

Prieš pirmąjį apsilankymą Vilniuje 2004 m. rudenį šiek tiek nusimaniau apie Lietuvos istoriją, bet tai buvo man svetima šalis. Šiandien galiu pasakyti: dvejus metus gyvenau Italijoje, todėl Lietuva man labai artima. Lietuva yra šventiškesnė už kaimynines šalis, labiau orientuojasi į grožį. Man Lietuva yra Šiaurės Italija. Vilnius – nuostabus miestas, prašmatnus jo barokas. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia su ypatingu interjeru dabar man viena mėgstamiausių pasaulio bažnyčių. Nuostabu, kad šis meno kūrinys nebuvo sunaikintas, kad jis yra.

Stebina ir krašto įvairovė. Man labai artimas katalikiškas kultūrinis akcentas. Gerbiu tautinę lietuvių savimonę. Puiku, kad gyvename laikais, kai Lietuva gali būti nepriklausoma didžiojoje kultūrinėje Europoje – ne monotonijos, o įvairovės Europoje.

Kalbėjosi Judith Lewonig Vertė Austėja Merkevičiūtė