Estrados pradininkas

Šiandien, birželio 22 d., sukanka metai nuo Lietuvos profesionaliosios lengvosios muzikos pradininko, pirmojo Lietuvos estradinio orkestro įkūrėjo ir dirigento Maestro Juozo Tiškaus mirties. Štai vienas prisiminimų iš ruošiamos spaudai knygos.

Muzikos meno hierarchijoje masinę auditoriją šiandien neginčytinai valdo vadinamoji „lengvoji“, arba „estradinė“, muzika. Mados vėjų blaškoma, kaip kaleidoskope besikeičianti, ji dažniausiai nepalieka ilgaamžių pėdsakų kultūros raidoje. Staigiai sublizgėjusi būna ir greitai pamirštama, nes naujosios šio žanro kryptys negailestingai nušluoja ne tik buvusias žvaigždes, bet ir jų istorinę atmintį. Užmaršties atoslūgio banga adekvati buvusiam sėkmės potvyniui... ir tik didžiausi talentai, sukūrę savojo žanro tikro, tauraus meno vertybes, nepasimiršta. Toks Lietuvos muzikos kultūroje išlieka Juozas Tiškus, iškilus profesionaliosios lengvosios muzikos pradininkas, puoselėtojas ir įžymiausias jos reprezentuotojas.

Juozo veiklą prisimenu nuo pat pirmųjų žingsnių. Po Kauno politechnikos instituto vėliava jo sukurtas estradinis orkestras pergalingai garsino Lietuvos vardą tarptautiniame jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje. Jau tada, 6-ajame dešimtmetyje, J. Tiškaus menas atkreipė dėmesį savo profesionalumu, aukštu meniniu lygiu ir ypač, mano nuomone, nepriekaištingu muzikiniu skoniu – tai ir turėtų būti svarbiausias kriterijus vertinant lengvąją muziką. Šiai nuostatai Juozas liko ištikimas visą savo ilgą kūrybinį gyvenimą. Tokį jį, reiklų ypač sau, taip pat ir savo kolektyvo dalyviams, pažinau tris dešimtmečius kartu dirbdamas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Ne muzika kalta, kad pataikaudami žemo dvasinio lygio masių poreikiams, siekdami abejotino populiarumo, atlikėjai kaip bacilas skleidžia prastą muzikinį skonį. Tokiame fone J. Tiškus iškyla tartum kilmingas estradinės muzikos aristokratas, savo kūryba tarnavęs taurios muzikos idealams, todėl ir šiandien jo asmenybė išlieka pripažinimo ir pagarbos apgaubta. Lietuvos muzikų šeimoje jis užima deramą vietą greta įžymiausių mūsų atlikėjų. Kaip J. Brahmsas dievino Johanną Straussą, Yehudi Menuhinas – Stéphane Grappelly, taip ir Lietuvos muzikai žavėjosi J. Tiškaus talentu, didžiavosi jo laimėjimais...

Saulius Sondeckis