Žinios iš „Baltųjų rūmų“

„Baltaisiais rūmais“ rygiečiai vadina Latvijos nacionalinės operos pastatą. Birželio 5–17 d. čia vyko tradicinis 10-asis Rygos operos festivalis. Specialiai „7md“ skaitytojams – reportažas iš Rygos.

Andrio Nelsono išleistuvės

Kritikai džiūgavo – juk ne kasdien pamatai, kaip įsižiebia nauja žvaigždė! Ir, vieni entuziastingai, kiti atsargiai, pranašavo didžiąją ateitį. Džiūgavo jie visai neseniai – 2003/04 m. sezoną, kai Latvijos nacionalinės operos vyriausiuoju dirigentu tapo 25 metų Andris Nelsonas. O štai jau šiandien rygiečiai atsisveikindami moja jaunam dirigentui, linkėdami sėkmingo tolesnio skrydžio. Simboliniu atsisveikinimo vakaru tapo birželio 15 d. Rygos operos festivalio programos koncertas, kurio metu A. Nelsonas dirigavo Giuseppe Verdi „Rekviem“.

Kitą sezoną laukia koncertai su Oslo filharmonijos, Berlyno radijo simfoniniu ir Vienos radijo simfoniniu orkestrais. BBC filharmonijos orkestras kviečia jį P. Čaikovskio „Spragtuko“ įrašui. 2008 m. A. Nelsonas debiutuos kaip „Royal Concertgebouw“ orkestro kviestinis dirigentas. Laukia koncertai Jungtinėse Valstijose su Pitsburgo, Los Andželo ir Vašingtono orkestrais. Čia simfoninė muzika, o kaip dėl operos? Taip pat įspūdinga: kitą pavasarį – keli G. Puccini „Turandot“ spektakliai Hamburgo valstybinėje operoje, po to – „Madam Baterflai“ ir „Toska“ Vienos valstybinėje operoje.

Gintaro Rinkevičiaus sugrįžimas

Kas bus naujuoju Latvijos nacionalinės operos vyriausiuoju dirigentu? Sklando gandai, kad Gintaras Rinkevičius. Būtent jis paruošė paskutinę praėjusio sezono premjerą – G. Verdi „Traviatą“. Nepratęs tylėti „Baltųjų rūmų“ orkestras pareiškė norįs lietuvio sugrįžimo, administracija taip pat būtų patenkinta. Tačiau kol kas vyriausiasis neskelbiamas. O G. Rinkevičių kitą sezoną oficialiai vadinsime teatro vyriausiuoju kviestiniu dirigentu.

Tradicijos

Rygos operos festivaliui – 10 metų. Kasmet išlaikoma ta pati struktūra: visą savaitę rodomi nauji praėjusio sezono pastatymai (paprastai trys) plius vienas kitas reikšmingesnis repertuaro spektaklis. Kitą savaitę viskas pakartojama iš naujo. Be to, būna ir „neprivalomoji“ programa – užsienio teatrų gastrolės. Rygoje svečiavosi Maskvos Didysis teatras („Meilė trims apelsinams“ ir „Turandot“) bei Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos teatras („Madam Baterflai“ ir „Vedybos vienuolyne“). O šiemet Liono opera atvežė Franciso Poulenco monooperą „Žmogaus balsas“ („La Voix Humaine“), atliekamą garsiosios Felicity Lott. Iš viso per 10 metų Rygos festivalyje buvo galima pamatyti 35 skirtingas operas.

Nuo 2000 m. į festivalio programą taip pat įtraukiami ir stambūs vokaliniai-instrumentiniai kūriniai. Šiemet penktą kartą skambėjo G. Verdi „Rekviem“. 2005 m. festivalį pradėjo G. Mahlerio 8-oji simfonija, 2006 m. į programą buvo įtrauktos W.A. Mozarto Mišios c-moll. Taip pat šiemet festivalio atidarymui parengtas jubiliejinis gala koncertas, kuriame dalyvavo operos solistai.

Publika

Tvarkaraštis itin patogus svečiams. Per 4–5 vakarus galima pamatyti, kuo šiandien gyvena Latvijos nacionalinė opera. Suvažiuoja operos gerbėjai iš kitų miestų ir šalių, kritikai, kultūros žurnalistai, prodiuseriai, vadybininkai ir pan. O ir patys rygiečiai festivalio neignoruoja. Praėjusiais metais (šių metų statistikos dar nėra) dešimt festivalio spektaklių pamatė 8000 žiūrovų (t. y. 86 proc. salės).

Iššūkiai ir misijos

Kaip ir Miuncheno ar Ciuricho, Rygos operos festivalio pagrindiniai tikslai – parodyti naujausius sezono spektaklius ir supažindinti tarptautinę publiką su teatro bei solistų laimėjimais. Pirmiausia savo! Tai principas. Be abejo, yra spektaklių, kur pagrindiniams vaidmenims savų solistų nerado ir teko kviestis užsieniečius – kaip, pavyzdžiui, R. Wagnerio „Valkirijoje“. Tokiu atveju teatro tikslas – parodyti savo režisierių (Viesturas Kairišas), scenografą (Ilmāras Blumbergas) ir dirigentą (A. Nelsonas). O jei Hundingo partiją parengė du solistai – Michailas Petrenko iš Sankt Peterburgo ir Krišjānis Norvelis – kas dainuos festivalio metu? Aišku, Latvijos operos solistas. Festivalis yra reklama ir, savaime suprantama, reklamuojami savi. Šiaip ar taip, juk tai Nacionalinis teatras. Rygiečiai kviestinių svečių ir sezono metu prisiklauso, o užsienio kritikams, prodiuseriams ir vadybininkams visai neįdomu važiuoti į Rygą dėl tų pačių „La Scala“ ar „Covent Garden“ solistų ir režisierių, kurių darbus jie mieliau įvertins Milane ar Londone.

Dar vienas tikslas – pasiūlyti trampliną jauniems. Ne iš altruizmo – tiesiog jaunieji taip pat labai domina užsienio operos industrijos atstovus. Inga Kalna, Kristine Gailite, Aleksandras Antonenko, Kristīne Opolais, A. Nelsonas – visi jie buvo pastebėti ir įvertinti festivalių metu. Paprašytas apibūdinti savo ketverių metų kadenciją Latvijos nacionalinėje operoje, A. Nelsonas atsakė: „Jaunystė. Suteikiau savo bendraamžiams šansą tobulėti. Dauguma jų sugebėjo išsiskirti; solistai Maija Kovaļevska, kuri ką tik susilaukė milžiniško pasisekimo Niujorko Metropolitano operoje, A. Antonenko, kviečiamas garsių Europos teatrų, K. Opolais, pradedanti daug žadančią tarptautinę karjerą, Jānis Apeinis, Rihardas Mačanovskis, Armandis Siliņis, Ilona Bagele ir Evija Martinsone. Pasitikėjau jais. Ir pats gavau šansą. Visais atvejais rizika pasiteisino.“

Talentų nutekėjimas?

Visai ne. A. Nelsonas kitą sezoną Rygoje diriguos „Bohemos“ ir „Madam Baterflai“ spektaklius. Pastarųjų metų teatro primadona K. Opolais kitąmet vaidins Pauliną S. Prokofjevo „Lošėjuose“ Berlyno valstybinėje operoje (dir. Danielis Barenboimas) bei Milano „La Scala“ teatre. Tačiau ji ir toliau dainuos pagrindines partijas vos ne visuose Rygos spektakliuose. Mažiausiai penkiuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis atlieka A. Antonenko. O jeigu šiuo metu garsiausiuose pasaulio teatruose dainuojančiai Elinai Garanča teatro repertuare nėra spektaklių – ką gi, kitą sezoną Latvijos nacionalinė opera specialiai jai pastatys „Karmen“. Mums lieka tik padūsauti. Ar mes nenorėtume savo operos scenoje bent 3–4 kartus per metus matyti Violetos Urmanos?...

B. d.