Kinas

Prasidėjo jubiliejinis 60-asis Kanų festivalis

festivaliai

iliustracija

Trečiadienį prasidėjo Tarptautinis Kanų kino festivalis – vienas iš penkių pačių įtakingiausių (prie Berlyno ir Venecijos paskutiniais metais prisidėjo Toronto ir Sandanso festivaliai ) kino renginių pasaulyje. Jį atidarė Honkongo kino esteto Wong Kar-wai filmas „Mano vaivorų naktys“ („My Blueberry Nights“) – pirmasis amerikietiškas režisieriaus filmas, filmuotas Nevados ir Niujorko pakelių kavinėse, pagrindinius vaidmenis jame sukūrė Jude’as Law, džiazo dainininkė Nora Jones, Rachel Weisz, Natalie Portman. Režisierius vadina filmą „kelio filmu apie išbandymus ir pralaimėjimus, kuriuos patiriame vardan tikros meilės“.

Dėl „Auksinės palmės šakelės“ šiemet kovos 22 konkursiniai filmai. Jie buvo atrinkti iš daugiau nei tūkstančio pateiktų filmų, visų festivalio programų atrankai buvo pateikta per 4 tūkstančius filmų. Kad atrankos būta itin griežtos, liudija tai, jog pirmąkart po daugelio metų pagrindiniame konkurse nėra nė vieno italų filmo, festivalyje beveik nepristatomas Lotynų Amerikos kinas. Jubiliejinius Kanų metus puikiai išnaudos amerikiečiai. Konkurse jau trečią kartą dalyvauja Gusas Van Santas („Paranoid Park“), antrą – Quentinas Tarantino („Mirties įrodymas“), septintą – broliai Coenai („No Country for Old Men“), antrą – Jamesas Gray („We Own the Night“), pirmą – Davidas Fincheris („Zodiakas“).

Konkurse bus parodytas ir Van Santo dievinamo vengrų režisieriaus Bélos Tarro filmas „Žmogus iš Londono“. Šią Georges’o Simenono ekranizaciją dėl savižudiškos prodiuserio mirties režisierius kūrė ne vienerius metus. Naujus filmus Kanuose parodys Emiras Kusturica, Kim Ki-dukas, Catherine Breillat, Julianas Schnabelis, Fatihas Akinas, Ulrichas Seidelis.

Kanų senbuvis poetas, dramaturgas ir režisierius Jeanas Cocteau sakydavo, kad „festivalis yra niekieno žemė, eksteritoriali vieta“. Taip liko iki šiol. Kai tarp JAV ir SSSR vyko šaltasis karas, jų filmų kūrėjai susitikdavo Kruazet bulvare. Dabar siaubą kelia kitokie Rytai. Iranietė emigrantė Marjane Satrapi, išgarsėjusi komiksu „Persepolis“, parodys jo pagrindu sukurtą animacinį filmą, kuriame gausu autorės prisiminimų apie islamo revoliuciją ir jos absurdą. Amerikiečių dokumentininkas Michaelas Moore’as „Ypatingo žvilgsnio“ programoje parodys filmą „Sicko“ – amerikiečių sveikatos apsaugos sistemos puolimą.

Pirmąkart per pastaruosius trejus metus konkurse du filmus parodys Rusija. Jau penktą kartą į Kanus pakviestas Aleksandras Sokurovas parodys filmą „Aleksandra“, kuriame pagrindinį į Čečėniją aplankyti anūko atvykusios senelės vaidmenį sukūrė operos dainininkė Galina Višnevskaja. Po „Sugrįžimo“ triumfo Venecijoje kelerius metus tylėjęs Andrejus Zviagincevas parodys filmą „Tremtis“ („Izgnanije“).

Didžiajai žiuri vadovauja britų režisierius Stephenas Frearsas („Karalienė“), nariai – Nobelio premijos laureatas rašytojas Orhanas Pamukas (Turkija), aktorės Toni Collette (Australija) ir Maggie Cheung (Honkongas), aktorės ir režisierės Sarah Polley (Kanada), Maria de Medeiros (Portugalija), režisieriai Marco Bellocchio (Italija), Abderrahmane Sissako (Mauretanija), aktorius ir režisierius Michelis Piccoli (Prancūzija).

Kanai visada pasižymėjo tiksliausiu visų kino permainų pojūčiu. Čia kadaise startavo italų neorealizmas (Roberto Rossellini „Roma – atviras miestas“, 1947), prancūzų Naujoji banga (François Truffaut „Keturi šimtai smūgių“, 1959), lenkų kino mokykla, „Dogma’ 95“ ir dar ne vienas kino istoriją paveikęs judėjimas. Būtent Kanuose pasaulis atrado Bergmaną, Antonioni, Buńuelį, Bressoną, Polanskį, Scorsese, Coppolą, Kieślowskį, Kusturicą, von Trierą.

Šiemet Kanuose bus pagerbti tie, kurie kūrė kino istoriją. Filmą apie režisierių Lindsey Andersoną pristatys save jo krikštasūniu vadinantis Malcolmas McDowellas. Jane Fonda dalyvaus specialioje peržiūroje, skirtoje jos tėvui aktoriui Henry Fondai. Bus paminėtos ir šimtosios britų aktoriaus ir režisieriaus Lawrence’o Olivier gimimo metinės.

Kanai prisimena savo klasikus, tačiau jubiliejiniais metais pirmiausia nori žiūrėti į ateitį. Festivalio prezidentas Gille’is Jacobas užtikrina, kad „nebus prisiminimų nei šventimų, nieko, kas nedrąsintų žvelgti į ateitį“. Todėl programoje negausu filmų apie istoriją, karus ir tautų kančias. Kanų jubiliejui skirtas specialus filmas „Kiekvienam savo kinas“ („Chacun son cinéma“). Šį projektą prodiusavo pats Jacobas, filmą kūrė 35 režisieriai, su kuriais prezidentas draugauja: „Tie, kurie pasitikėjo Kanais, ir tie, kuriems Kanai padėjo“. Tarp tų, kuriems buvo leista per tris minutes papasakoti viską, su kuo jiems asocijuojasi kino salė ir jos magija, atsidūrė Takeshi Kitano, Aki Kaurismäki, Larsas von Trieras, Wimas Wendersas, Romanas Polanskis. Kūrybines dirbtuves Kanuose surengs Martinas Scorsese.

Nepristigs Kanuose ir kuklių lietuviškų akcentų: didžiojoje kino mugėje pristatyti nauji lietuvių filmai, festivalio dienomis MEDIA „Naujųjų talentų“ prizas bus įteiktas scenaristui Sauliui Drungai už scenarijų „Anarchija Žirmūnuose“.

Pirmasis Kanų festivalis turėjo prasidėti 1939 m. rugsėjo 1-ąją. Jo tikslas buvo stabdyti fašizmo ideologijos ir kultūros platinimą. Gary Cooperis, Mae West, Douglasas Fairbanksas jau plaukė laivu per Atlantą, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Todėl oficialiai pirmasis festivalis įvyko 1946-ųjų rugsėjį. Tada konkurse parodyti Vakarų Europos, JAV, Sovietų Sąjungos, rumunų, egiptiečių, indų filmai.

Šių metų laureatai bus paskelbti gegužės 27-ąją. Kanų festivalis išsiskiria dar ir tuo, kad yra nepriklausomas nuo privačių asmenų ir kompanijų. Beveik 20 milijonų eurų kainuojantį renginį daugiausia finansuoja valstybė.

„7MD“ inf.