ATGAL
SPAUSDINTIKinas Visi Giedrės Beinoriūtės filmai „Skalvijoje“anonsai„Skalvijos“ kino centre gegužės 11–16 d. bus pristatyta kino režisierės Giedrės Beinoriūtės filmų programa. Autorę, kurios filmografijoje jau šeši filmai, būtų galima priskirti jaunajai kūrėjų kartai, filmus ji nuosekliai kuria jau dešimt metų. Pasižiūrėjus visus juos, galima ne tik matyti režisierės meistriškumo augimą, bet ir pastebėti susiformavusį autorės braižą. Pirmasis Beinoriūtės filmas „Mano vienišos draugės“ (13 d. 18 val.) sukurtas dar studijų Lietuvos muzikos akademijoje metais. Tai ironiškai graudus dokumentine maniera nufilmuotas trumpo metražo pasakojimas apie penkių vienišų draugių kasdienybę. Jau režisūriniame debiute atsiskleidžia G. Beinoriūtės psichologinės įžvalgos, mokėjimas parinkti aktorius, dirbti su jais. Retai rodytas jos vaidybinis filmas „Mama, tėtė, brolis, sesė“ (13 d. 18 val.) išsiskiria dramatiška nuotaika. Tai intymi vienos šeimos drama, kelianti žmonių susvetimėjimo klausimus. Filme vaidmenis sukūrė garsūs aktoriai Jūratė Onaitytė, Vytautas Petkevičius. Bene labiausiai G. Beinoriūtę išgarsino filmas „Troleibusų miestas“ (11 d. 18.30, 14 d. 18.50), rodytas ne viename tarptautiniame kino festivalyje, 2003 m. apdovanotas Baku audiovizualinių menų festivalio (Azerbaidžanas) prizu. Šis dokumentinis filmas atskleidžia ne tik Vilniaus visuomeninio transporto kontrolierių ir „zuikių“ santykius, bet kalba ir apie mūsų pačių kasdienybę, neišsipildžiusias svajones ir norą gyventi geriau. Vaidybiniame trumpo metražo filme „Egzistencija“ (15 d. 18.20) režisierei vėl pavyksta suderinti valiūkiškumą su liūdesiu. Filmo herojai – dvi padūkusios bobulės, važinėjančios velomobiliu, jaunas fotografas, fiksuojantis liūdesio ir džiaugsmo akimirkas, ir jo naujoji pažįstama gražuolė mergina. Bobulės galvoja apie artėjančią mirtį, jaunuoliai – apie amžiną meilę. 2005 m. filmas nominuotas geriausio Europos trumpametražio filmo „Les Lutins“ apdovanojimui (Prancūzija). Į nuošalų Vulkanovkos kaimą Krymo stepėse režisierė nukeliavo norėdama užfiksuoti ten gyvenančius žmones, kurie buvo „apkrėsti“ kinu, Šarūnui Bartui dvejus metus filmuojant „Septynis nematomus žmones“. Dokumentiniame filme „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ (16 d. 18.10) Beinoriūtė ne tik sugrąžina vardus buvusiems rekvizitų sargams, virėjoms, masuotėje vaidinantiems buvusiems anonimams, bet ir atskleidžia nelengvą jų kasdienybę, gebėjimą džiaugtis mažomis gyvenimo dovanomis. Filmas apdovanotas garbės diplomu tarptautiniame kino festivalyje „Curtas Vila do Conde“ (Portugalija), II diplomu NVS ir Baltijos šalių kino festivalyje „Kinošok“ (Rusija). 2005 m. G. Beinoriūtė apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija „Už atskleistą kino poveikį žmonių gyvenimui filme „Vulkanovka. Po didžiojo kino“. Naujausias režisierės filmas – „Gyveno senelis ir bobutė“ (12 d. 15 val.). Pasitelkdama animaciją, dokumentinę medžiagą, fotografijas iš asmeninio archyvo, Beinoriūtė mažos mergaitės lūpomis pasakoja apie savo senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Šio filmo dar laukia būsimi festivaliai. „Skalvijos“ inf. |