Muzika Dainų dainorėlio sukakčiaikronikaBalandžio 25 d. Kongresų rūmų kamerinėje salėje skambėjo Stasio Šimkaus muzika – tai buvo penkioliktasis koncertas iš ciklo „Lietuvos choro meno kūrėjai“. Šį choro muzikos koncertų ciklą rengia choras „Vilnius“ – didžiausias profesionalus koncertinis choro kolektyvas sostinėje, 2005 m. šventęs savo 35-erių metų sukaktį. Koncertas buvo dedikuotas Lietuvos dainų dainorėlio S. Šimkaus 120-ies metų sukakčiai. Kaip sakė koncertą vedęs muzikologas dr. J. Bruveris, choro muzikos sėkmė daug priklauso ir nuo choro vadovų profesinio meistriškumo, ir nuo kiekvieno choristo visapusiško muzikalumo bei atsidavimo atliekamo kūrinio nuotaikai. Juk ne veltui S. Šimkus, pats būdamas ilgametis chorvedys ir dirigentas, rašė: „Chore daugiausia jausmo, sielos turi įdėti pats vedėjas, jis visus dainininkus, giesmininkus turi užkrėsti savo pajautimais, jis turi paliepti dainai gyvuoti“. Ir tuo netrukome įsitikinti koncerto metu skambant žavioms, jau klasika tapusioms S. Šimkaus dainoms: ar tai būtų liaudies dainos, kurias dirigavo docentas Jurijus Kalcas, ar originaliosios kompozitoriaus dainos „Tu pasakyki man, saulužėle“, „Vėjo dukra“, „Nakties tylumoj“, „Oželis“, diriguojamos choro meno vadovo profesoriaus Povilo Gylio. Choras „Vilnius“, pradėjęs savo koncertą populiariąja giesme „Prieš tavo altorių“, dainavo veržliai, tiksliai intonuodamas. Į koncerto programą gražiai įsipynė ir solistų A. Krikščiūnaitės ir V. Bagdono padainuotos S. Šimkaus dainos, jautriai muzikavo pianistas D. Jozėnas, palydėjęs solistų ir choro atliktas dainas. Koncertas parodė choro „Vilnius“ brandą, aukštą meistriškumą, lankstumą, vadovų profesionalumą ir kūrybingumą. Atlikdami choro muzikos koncertų ciklą prof. P. Gylys bei J. Kalcas įneša didelį indėlį populiarinant šio žanro muziką, pagerbiant praeities ir dabarties choro meno kūrėjus. Todėl šis koncertas buvo lyg prasmingas akcentas minint S. Šimkaus 120-ųjų metinių sukaktį. Juk ne veltui paskutiniaisiais gyvenimo metais S. Šimkus rašė: „Mūsų muzikos gyvenimo vagą [reikia] taip pasukti, kad ji stumtų visas gražiausias mūsų krašto jėgas, kaip Nemunas Lietuvos upes ir upeliukus, kad (...) gaivintų mūsų šalį sava dvasios duonele, kad Lietuvos muzikos dirvonai savųjų rankomis būtų įdirbami“. Vidutis Bakas |