Iš „Sugrįžimų“ dienoraščio

Rimantas Statkus

Lietuvos muzikų rėmimo fondo, švenčiančio jau 15 metų jubiliejų, rengiami mūsų talentingų muzikų, laikinai besitobulinančių svetur ar jau ilgesnį laiką gyvenančių bei koncertuojančių įvairiose pasaulio šalyse, „Sugrįžimų“ vakarai suteikia daug džiaugsmo ne tik patiems atlikėjams ir jų artimiesiems, bet taip pat mokytojams ir visiems, kuriems rūpi jų meniniai laimėjimai. Jeigu vis labiau atsiskleidžia jaunojo profesionalo individualybė, pradeda ryškėti anksčiau nepastebėti talento bruožai, galima tvirtinti, kad įdėtos pastangos davė puikius rezultatus.

Vienas šio Devintojo tarptautinio festivalio koncertas buvo surengtas balandžio 25 d. Vilniaus rotušėje. Jame dalyvavo klarnetininkas Rimantas Statkus, fagotininkas Žilvinas Smalys, o jiems talkino pianistės Giedrė Adomavičiūtė-Grižinienė ir Eglė Andrejevaitė.

R. Statkus klarneto studijas LMTA prof. A. Budrio klasėje baigė 2004 m. magistro diplomu. Nuolat aktyviai koncertavo kaip solistas, rengė rečitalius, grojo solo su LMTA studentų simfoniniu orkestru, kamerinės muzikos ansambliuose. Tobulinosi pasaulinį pripažinimą turinčių klarnetininkų atvirose pamokose bei meistriškumo kursuose. 2005 m. gavo Šveicarijos vyriausybės stipendiją ir įstojo į Ciuricho konservatorijos profesoriaus Elmaro Schmidto klasę, taip pat dirba ir su kitais žymiais Šveicarijos klarneto specialistais – prof. Fabio di Casola bei Heinrichu Mätzeneriu.

Ž. Smalys studijavo LMTA prof. J. Slankausko fagoto klasėje. 2000 m. tęsė mokslus Utrechto (Olandija) aukštojoje menų mokykloje, prof. Louis van Nunen klasėje, 2001 m. stažavosi Londone. Gavęs stipendiją, įstojo į Guildhallo muzikos ir dramos mokyklą, kur 2003 m. apgynė muzikos magistro laipsnį. Šiuo metu studijuoja Ciuricho konservatorijoje, prof. P. Gallois solo klasėje, taip pat yra LMTA meno aspirantas. Jis – dviejų respublikinių ir vieno tarptautinio J. Mravinskio konkurso Sankt Peterburge laureatas. Tobulinosi tarptautinį pripažinimą pelniusių fagotininkų meistriškumo kursuose, groja tarptautiniuose jaunimo orkestruose įvairiose Europos šalyse.

Pianistė G. Adomavičiūtė-Grižinienė 2006 m. baigė LMTA aspirantūrą doc. N. Ralytės bei doc. A. Šikšniūtės klasėse ir apgynė meno daktaro mokslinį laipsnį. Ji – tarptautinių konkursų laureatė, nuo 2003 m. yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pianistė.

E. Andrejevaitė 2006 m. baigė prof. H. Radvilaitės fortepijono klasę LMTA ir įgijo atlikėjos solistės ir fortepijono pedagogikos magistro diplomus. Dabar studijuoja LMTA aspirantūroje (koncertmeisterio specializacija). Yra tarptautinių konkursų laureatė, nuolat dalyvauja žymių profesorių meistriškumo kursuose.

Balandžio 25 d. koncerto programa buvo įvairi, kokybiškai atlikta, todėl klausytojams neprailgo. Pirmoje šio vakaro dalyje skambėjo A. Longo Siuita fagotui ir fortepijonui op. 69, J. Brahmso Sonata klarnetui ir fortepijonui Es-dur, op. 120, Nr. 2 ir F. Poulenco Sonata klarnetui ir fagotui. Maloniai nuteikė A. Longo Siuitoje ramiai, tarytum be įtampos skambantys gražaus tembro, neperspausti fagoto garsai. Trijų kontrastingų dalių siuitoje keitėsi nuotaikos, tempai, profesionaliai ir sukauptai buvo perteikta visuma. Kaip žinia, pianistai visuomet skundžiasi, kad Rotušėje sunku paskambinti taip, kaip norėtųsi – dėl tam tikrų fortepijono mechanikos trūkumų, o gal ir dėl nepatogios šiam instrumentui akustikos. Ir šį kartą su fagotininku grojusios G. Grižinienės fortepijono garsai, palyginti su partnerio, atrodė pernelyg aštrūs ir stiprūs, o frazuotė tarytum agresyvi.

Žilvinas Smalys

Kitaip skambėjo šis instrumentas J. Brahmso Sonatoje, kurią drauge atliko R. Statkus ir E. Andrejevaitė. Čia nesijautė didžiulio tembrinio kontrasto, labiau pavykęs buvo tokių skirtingų instrumentų dinamikos santykis, labiau suderintas turinio perteikimas. J. Brahmso stambios formos kūriniai visada reikalauja ne tik aukšto profesinio atlikėjų lygio, sugebėjimo aprėpti įtemptus aktyvius epizodus, įsigilinti į taurios lėtosios muzikos esmę, bet ir įtaigiu muzikavimu perteikti kompozitoriaus dvasios jėgą. Jauniems atlikėjams pavyko ansambliškai sklandžiai muzikuoti, suteikti klausytojams pažinties su šiuo puikiu kūriniu džiaugsmą.

Smagiai nuskambėjo F. Poulenco trijų kontrastingų dalių Sonata. Klarnetas su fagotu šmaikščiai malonino klausą spalvingais ir nuotaikingais garsų deriniais. Įdomu buvo klausyti ir antroje koncerto dalyje atliktos spalvingos A. Honeggerio Sonatinos klarnetui ir fortepijonui. Vėl duetu su R. Statkumi skambino E. Andrejevaitė. V. Mikalausko Introdukcijoje fagotui ir fortepijonui išgirdome įvairių fagotu išgaunamų garsinių efektų, šio instrumento solo improvizacijų, kur ramią muziką keitė aktyvūs, greiti pasažai. Kai susiliedavo abiejų instrumentų partijos, vėl atrodydavo, kad G. Grižinienė groja tarytum solistė, nes jos aktyvumas ir veržlumas tarsi uždengdavo ramesnius Ž. Smalio fagoto garsus.

Koncerto pabaigoje buvo atliktas solidus šešių dalių L. van Beethoveno kūrinys – Trio fagotui, klarnetui ir fortepijonui op. 38. Čia lyderė vėl buvo G. Grižinienė, sudėtingą greitą muziką, pasažus, kurių buvo daug jos partijoje, paskambinusi labai kokybišku garsu, pavyzdingai artikuliavusi. Gal todėl, kad šis kompozitoriaus kūrinys – gana ankstyvas, ansambliškai sklandžiai atliekamas jis skambėjo smagiai, šviesiai, be didesnių konfliktų ar kontrastų. Nuotaikingai pianistė paskambino finalinės dalies Alla marcia kadenciją.

Balandžio 26 d. Taikomosios dailės muziejuje koncertavo du mūsų muzikos mėgėjams ir profesionalams gerai žinomi atlikėjai – violončelininkas Edvardas Armonas ir pianistas Gabrielius Alekna. E. Armonas yra pirmasis M. Rostropovičiaus violončelės fondo Kronberge (Vokietija) stipendininkas, laimėjęs teisę groti italų meistro Alberto Zabbini violončele. Magistro laipsnį jis įgijo LMTA savo tėvo, prof. R. Armono, klasėje. Po to baigė Kelno aukštąją muzikos mokyklą bei jos solinę aspirantūrą prof. F. Helmersono klasėje. Studijavo ir Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje pas prof. Ph. Mullerį. Šiuo metu tobulinasi Kelno aukštosios muzikos mokyklos kamerinės muzikos aspirantūroje Albano Bergo kvarteto profesorių klasėje. Dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų, yra tarptautinių konkursų laureatas.

Gabrielius Alekna ir Edvardas Armonas R. Armono nuotr.

Apie G. Alekną, kaip rašoma „Sugrįžimų“ buklete, palankiai atsiliepė vienas žymiausių dabarties muzikų Danielis Barenboimas, pavadinęs jį „ypatingai talentingu pianistu ir muziku“. Baigęs LMTA prof. L. Drąsutienės fortepijono klasės studijas, tęsė mokslus Niujorke, Juilliarde’o menų mokykloje. Vadovaujamas prof. Jerome Lowenthalio, baigė bakalauro, magistro ir daktaro studijas. Keliolikos konkursų laureatas, nuolat koncertuojantis kaip solistas ir su įvairiais orkestrais.

Balandžio 26 d. skambėjo vien duetai fortepijonui ir violončelei. Tai – L. van Beethoveno Sonata C-dur, op. 102, nr. 1, R. Schumanno Adagio ir Allegro As-dur, op. 70, A. Šenderovo Dvi Sulamitos giesmės, C. Francko Sonata A-dur. Atsakingą, sudėtingą programą profesionalų duetas grojo laisvai ir meistriškai, vieningai jausdami muzikos tėkmę. Buvo justi, kad intelektualūs, pasiekę aukštą profesinį lygį atlikėjai džiaugiasi kartu grodami. E. Armonas atrodė besąs emociškai įtaigesnis, G. Alekna – racionalesnis. Taikomosios dailės muziejaus akustikoje ypač patraukliai nuskambėjo A. Šenderovo giesmės. Gausiai susirinkusiems klausytojams, muzikos žinovams, tarp kurių buvo ir balandžio 24 d. LMTA Didžiojoje salėje savo meistriškumą demonstravę Manheimo (Vokietija) valstybinės aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesoriai, primygtinai prašant, atlikėjai bisui pagrojo M. De Falla Asturianą.

Prisimenant ir balandžio 24 d. koncertą, įdomu buvo stebėti, kaip įvairiai gali skambėti violončelės. Štai Manheimo profesoriaus, užimančio ir prorektoriaus pareigas, brandaus meistro Michaelio Flaksmano atliekamose R. Schumanno „Fantasiestücke“, op. 73, ir A. Dvoržako pjesėje „Klid“ instrumentas skambėjo ypač gražiai ir šiltai. Jo buvusios studentės, dabar dėstančios toje pačioje institucijoje Manheime, labai temperamentingos kroatės Jelenos Oćić pagrota D. Popperio Vengrų rapsodija žavėjo užsidegimu, natūralia raiška. Jiems akompanavo jaunas šios aukštosios mokyklos rektorius, prof. Rudolfas Meisteris ir jo žmona, korėjietė Ok-Hi Li, dar ir duetu paskambinę D. Milhaud „Scaramouche“ ir M. Moškovskio Scherzetto dviem fortepijonams. Įdomus buvo šio koncerto paskutinis kūrinys – R. Schumanno Andante ir variacijos dviem fortepijonams, dviem violončelėms ir valtornai, ja grojo LMTA pedagogas Egidijus Stanelis. Vis dėlto šaunu groti ansambliu!