Pesimistai ir iliuzijos

„Pirma gauk atestatą“

Lenkų kritikas Wojciechas Orlińskis neseniai pasigilino į serialuose rodomų lenkų moterų portretus. Nors Lenkijoje tų serialų kuriama bene šimtąkart daugiau, kritiko išvados tiktų ir lietuviams, kuriantiems ne tik televizijos reginius, bet ir neva komercinius „AXX“ filmus. Jis teigia: „Jei būtų priimti įstatymai, baudžiantys už homoseksualizmo propagavimą, pirmiausia už grotų turėtų atsidurti lenkų serialų kūrėjai. Serialuose parodytas moters įvaizdis gali pasitarnauti kaip heteroseksualizmo gydymo terapija. (...) Lenkų serialų moteris turi tik vieną gyvenimo tikslą: rasti partnerį ir sukurti šeimą. Kitas tikslas – išlaikyti jį šalia savęs (deja, partneriai po kurio laiko pradeda žvalgytis į šonus). Trečioji fazė – jau tik vienatvės apverkimas ir skyrybų kartėlis bei dėl šių priežasčių atsiradusi gili depresija. (...) Serialų moteris elgiasi taip, tarsi būtų padauginusi raminamųjų. Ji kalba penkiskart lėčiau už tikras moteris. Ji nesiginčija su kitais: konfliktinėje situacijoje ji arba pradeda verkti, arba išbėga į kiemą, arba užsidaro viena ir aimanuoja. (...) Tie konfliktai niekad nesusiję su tuo, dėl ko televizijose ginčijasi realios moterys. Neįmanoma, kad serialų moteris pagyvėtų diskutuodama apie knygas, politiką ar geriausią kovos su celiulitu būdą. Iš tipiškos katatonijos serialo moterį gali ištraukti tik kokios nors Ivonos žinutė, pranešanti, kad matė jos Kšyštofą su kita moterimi.“

Lietuvoje tokias moteris gali pamatyti ne tik serialuose, bet ir įvairiose gyvenimo būdo, stiliaus ar srovių laidose. Tai baugina, nes dar kartą įrodo dirbtinės tikrovės pergalę prieš realią. Manipuliavimo pergalę prieš sveiką protą. Tačiau ne tik lietuves veikia žiniasklaidos kerai. Briano W. Cooko filmas „Būti Stenliu Kubriku“ (BTV, 15 d. 00.20) pasakoja tikrą istoriją apie vieną britų apgaviką Jacką Conwey, kuris sėkmingai apsimetinėjo genialiuoju Stanley Kubricku. Apgaviką suvaidinęs Johnas Malkovichius sako, kad Conway buvo neįdomus, pilkas, negražus žmogelis, bet vos tik atsirasdavo auditorija, jis iškart tapdavo nepaprastai įdomus. Jo metamorfozė galėjo įvykti tik žiūrovų akivaizdoje: „Kai atsiranda publika, aktorius pradeda meluoti. Conway’aus vaidmuo mane labai linksmino, nes tai buvo savotiška mano darbo esencija. Čia svarbu iliuzija, o ne tiesa. Kino sluoksniuose dažnai galima išgirsti posakį: „Kamera nemeluoja“. Tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai: kamera yra tam, kad generuotų melą. Panašiai vyksta ir žurnalistikoje, viešame gyvenime. Daroma viskas, kad žmonės pradėtų svajoti, kad galėtų atitrūkti nuo rūpesčių, taigi ir nuo tikrovės. Tai informacijos regimybė. Iš tikrųjų pasitenkinama tuo, kad žmonės prasiblaškys. Kinas turi priversti mus patikėti, kad tas ar anas yra nuostabiausias, drąsiausias, mieliausias, šlykščiausias, protingiausias. Visiška iliuzija.“

Iliuzija yra ir prašmatnus žvaigždžių gyvenimas. Tačiau kinematografininkai jį nuolat perkuria, rodo, kokių pavojų kupina yra sėkmė. Lawrence’o Kasdano 1992 m. filmas „Asmens sargybinis“ (LNK, 14 d. 21 val.) bus parodytas visai laiku, kai garsią dainininkę filme suvaidinusi Whitney Huston, regis, galutinai išsiskyrė su savo vien tik nelaimes atnešusiu vyru. Kas dabar pasakys, kuri yra tikresnė: pati dainininkė ar jos herojė, kuriai prireikia asmens sargybinio, kai paaiškėja, kad vienas gerbėjas yra pasirengęs nužudyti žvaigždę. Beje, asmens sargybinį suvaidinęs Kevinas Costneris neseniai atskleidė, kad planuotame filmo tęsinyje vaidinti buvo pasiūlyta princesei Dianai. Derybos prasidėjo 1997-ųjų vasarą. Tą pačią, kai „širdžių princesė“ – vienas tobuliausių ir sėkmingiausių viešųjų ryšių projektų – žuvo autokatastrofoje. Buvo akivaizdžiai įrodyta, kad iš menkai išsilavinusios, nedrąsios aristokratiško kraujo merginos galima sukurti ikoną, sektiną pavyzdį.

Rachel Talalay 1995 m. filmas „Tankistė“ (LNK, 14 d. 23.30) sukurtas pagal kultinį britų komiksą, kurio herojė yra ateities feministė superdidvyrė, siekianti saugoti natūralią aplinką ir kovojanti su biurokratine blogio vyriausybe. Veiksmas nukelia į ne tokią jau tolimą ateitį – į 2033-iuosius. Tankistė (Lori Petty) susikauna su piktu vandens ir energijos departamento vadovu (Malcolm McDowell). Filme taip pat vaidina roko žvaigždė Iggy Popas, Ice-T, Naomi Watts, o garso takeliu rūpinosi Courtney Love.

Dar viena šių dienų iliuzijų kalvė yra reklama. Paulo Weitzo filmo „Gera kompanija“ (LNK, 13 d. 20.10) herojus – penkiasdešimt vienerių metų Denas (Dennis Quaid) – vadovauja vieno savaitraščio reklamos skyriui. Kai savaitraštį nusiperka didesnė kompanija, Deno vietą užima jaunesnis (gudresnis, talentingesnis etc.) vaikinas. Karteriui tik dvidešimt šešeri ir nestinga ambicijų. Karteris nedega noru bendradarbiauti su pavaldiniu tapusiu Denu, tačiau susipažinęs su Deno dukra Aleks jis greičiausiai pakeis nuomonę. Kitaip ir negali būti, nes Aleks suvaidino žavioji Scarlett Johansson, o jai pranašaujama didelė ateitis. Neseniai girdėjau, kad tai – naujoji M. M. Aktorę pamatysime ir dar viename savaip aktualiame filme. Tai Briano Robbinso 2004 m. sukurtas „Aukščiausias įvertinimas“ (LTV, 14 d. 23.50). Jis pasakoja apie mokinius, kurie nusprendžia pavogti baigiamųjų egzaminų testų temas. Šeši šio žygio dalyviai yra visiškai skirtingi, bet juos jungia vienas troškimas: unifikuotas egzaminas neturi riboti jų individualybių. Tačiau rengdamiesi apiplėšimui jie tampa vis artimesni.

Baigiamieji egzaminai – ir dar vieno neskelbtos Maurice’o Pialat retrospektyvos per LTV „Elito kiną“ tema. Filmas „Pirma gauk atestatą“ (LTV, 18 d. 23.10) sukurtas 1979 m., tačiau Pialat netiesiogiai suformuluotas teiginys, kad jaunųjų filmo herojų laukia tik sumautas ir neįdomus gyvenimas, matyt, niekad nepraras aktualumo. Juolab kad režisierius nesirengia savo personažų nei teisti, nei teisinti. Tą už jį padarė kritikai: kairieji akcentavo, kad filmo herojai neturi jokios ateities dėl bedarbystės, visuomenę apėmusios krizės, dešinieji pabrėžė neigiamą liberalizmo idėjų įtaką. Pialat pirmiausia buvo jautrus stebėtojas, savotiškas etnografas, natūralistas, fiksavęs kartais tik nujaučiamus, bet autentiškus dalykus.

Pialat mirė sulaukęs septyniasdešimt septynerių 2003-iaisiais. Jis paliko vos dešimt filmų, nes į kiną atėjo vėlai, jau sulaukęs keturiasdešimties. Pialat filmai kaltinti pesimizmu, jis pats – nesugyvenamu charakteriu. Jis nebuvo mėgstamas, tai paliudijo ir garsus kolegų švilpimas, kai 1987 m. Pialat Kanuose buvo teikiama „Auksinė palmės šakelė“ už filmą „Po šėtono saule“. Tai išprovokavo režisieriaus reakciją: „Jūs manęs nemėgstate, bet galiu pasakyti, kad aš dar labiau jūsų nemėgstu“. Po Pialat mirties jo filme „Lulu“ pagrindinį vaidmenį sukūrusi Isabelle Huppert pasakė: „Jis buvo pesimistas, nepaklusnusis. Bet jis žinojo, ką reikia čdaryti su savo neviltimi. Daryti filmus. Jis netransformavo realybės, jis jos nesublimavo. Jis ją ištarė.“

LNK „Snobo kino“ žiūrovams siūlomas Neilo LaBute’o 2002 m. filmas „Aistra“ (19 d. 22.40). Filmo herojai, juos suvaidino Gwyneth Paltrow ir Aaronas Eckhartas („Juodoji orchidėja“), tyrinėja dviejų Viktorijos laikų poetų Randolfo Henrio Ašo ir Kristabelės Lamot gyvenimą. Iš laiškų paaiškėja, kad juos jungė slaptas meilės ryšys. Literatūrologai nusprendžia sužinoti visas XIX a. meilužių paslaptis. „Aistra“ yra vieno populiariausių 10-ojo dešimtmečio romanų, kurį parašė Antonia Susan Byatt, ekranizacija. Ašas primena Robertą Browningą, Kristabelė – kelias poetes, ypač Emily Dickinson ir Christina Rossetti. Britų literatūros gerbėjams malonumas, manau, garantuotas.

Didelį malonumą akims ir jausmams žada garsiausio kinų kūrėjo Zhang Yimou 1999 m. filmas „Kelias namo“ (TV3, 14 d. 11.40). Jis pasakoja apie miestietį, kuris atvyksta į tolimą kaimą laidoti savo tėvo ir yra priverstas paklūsti motinos valiai surengti laidotuves pagal visus senovinius ritualus. Tačiau tai – tik nuostabios tėvų meilės istorijos fonas. Zhang Yimou rodo iš esmės banalią istoriją apie mokytoją pamilusią kaimo merginą taip asketiškai ir kartu taip poetiškai, įtaigiai, kad kai kurie filmo epizodai visam laikui lieka atmintyje. Visai nebesvarbu, kad tai – tik iliuzija. Filmas buvo apdovanotas Berlyno kino festivalyje, jame debiutavo bene ryškiausia jaunosios kartos kinų žvaigždė Ziyi Zhang („Geišos išpažintis“).

Jūsų – Jonas Ūbis