Gurmaniška kamerinės muzikos popietė

Pirmąjį pavasario sekmadienį, ištrūkus iš šurmulingos Kaziuko mugės spūsties, buvo galima pasimėgauti subtiliu kameriniu muzikavimu po Žemutinės pilies Senojo arsenalo skliautais. Po metų Taikomosios dailės muziejaus salėje vėl koncertavo Baltijos gitarų kvartetas – Saulius S. Lipčius (jaunesnysis), Sergejus Krinicinas, Ieva Baltmiškytė ir Zigmas Čepulėnas. Unikalus ansamblis – vienintelis toks kvartetas Baltijos šalyse – ir anuomet neliko nepastebėtas kaip perspektyvus, savo koncertinę karjerą dar tik pradedantis kolektyvas. Per metus kvartetas akivaizdžiai subrendo, ištobulino grojimo kokybę, todėl visai pelnytai pamažu įgyja pripažinimą šalia geriausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų.

Pirmoje koncerto dalyje Baltijos gitarų kvartetas pagriežė J. Dowlando šešias pjeses (gera koncerto introdukcija, deranti su to laikotarpio – XVI–XVII a. – gobelenų ekspozicija toje pačioje muziejaus salėje), lyriškąją M. Ravelio „Pavaną mirusiai infantei“, J. Sparkso „Airių šokį“ ir populiariųjų G. Bizet operos „Karmen“ numerių siuitą. Pernykščio ten pat vykusio koncerto metu patyrę nepalankią gitarų skambesiui akustiką, muzikantai šįkart pasinaudojo garso aparatūra ir papildomai įgarsino instrumentus. Toks sprendimas išskaidytoje salės erdvėje pasiteisino ir leido gitaristams laisviau ir subtiliau muzikuoti, nesibaiminant, kad ir šiaip tylaus instrumento garsai grojant pianissimo pilnoje klausytojų salėje visiškai pranyks ir nebus išgirsti. Raiškūs štrichų ir dinaminiai niuansai, puikus ansambliškumas, jausmingumas, subtilus, tačiau nepretenzingas muzikavimas leido nevaržomai mėgautis atliekamos muzikos grožiu.

Antroje dalyje Judita Leitaitė kartu su Baltijos gitarų kvartetu atliko du septyndalius dainų ciklus – J. Tamulionio „Septynias meilės elegijas“ (J. Marcinkevičiaus ž.) ir M. de Falla’os „Septynias ispanų liaudies dainas“ (J. Tamulionio aranžuotė šiam ansambliui). Nors ir neįprastas, solistės ir keturių gitaristų ansamblis pasirodė nuoširdus ir įtaigus. Ypač įtikinamai suskambėjo de Falla’os dainos – imponavo adekvatus kūriniui J. Leitaitės dainavimo temperamentingumas ir kameriškai saikingas dramatizmas. Bisui atlikta G. Bizet „Segidilija“ iš operos „Karmen“.

Po koncerto kalbėjomės su kvarteto gitaristais.

Esate vienintelis gitarų kvartetas Baltijos šalyse – į ką lygiuojatės?

S. Lipčius: Iš tikrųjų lengva „užsisėdėti“ Lietuvoje ir nustoti tobulėti. Todėl stengiamės bendrauti su žinomais užsienio gitaristais. Studijuojame Petro Kuncos kamerinio ansamblio klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, daug pamokymų gauname iš savo gitaros pedagogo Juliaus Kurausko, į repeticijas pasikviečiame įvairių muzikantų. Stengiamės Lietuvoje įdiegti gitaros kvartetų tradiciją, kuri Vakarų Europoje yra labai gaji ir turi ryškių atlikėjų.

S. Krinicinas: Savo kvarteto „tėvu“ mes laikome Sauliaus tėtį – Čiurlionio kvarteto violončelininką Saulių Lipčių vyresnįjį. Jis labai palaikė mūsų pirmuosius žingsnius, jo patarimai mums padėjo išvengti daugelio klaidų, kurias daro jauni kolektyvai. Netgi kvarteto pavadinimas yra jo sugalvotas.

S. L.: Ypač sunkūs buvo pirmieji metai. Nuoširdžiai dirbom „iš idėjos“, ruošėme repertuarą. Paskui pasirodė ir to darbo vaisiai. Šiuo metu labai džiaugiamės, kad sulaukėme gero įvertinimo. Pavyzdžiui, buvome pakviesti koncertuoti Japonijoje, Tokijuje, Lietuvos ambasados surengtame iškilmingame priėmime Vasario 16-osios proga. Mums tikrai buvo nuostabu, kad Kultūros ministerija nusprendė deleguoti būtent gitarų kvartetą. Kadangi Lietuvoje klasikinės gitaros tradicija nėra labai išplėtota, dar gan dažnai į gitarą žiūrima kaip į kokį gatvės instrumentą. Džiaugiamės, kad po truputį šis požiūris keičiasi.

S. K.: Mūsų ansambliui labai svarbi ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos parama. Galėdami dalyvauti jos organizuojamuose koncertuose, jaučiamės įvertinti.

Z. Čepulėnas: Gitaros populiarumo privalumas yra tas, kad į Filharmonijos rengiamus koncertus ateina tie žmonės, kurie nesilanko klasikinės, pavyzdžiui, smuiko muzikos, koncertuose. Atėję pasiklausyti būtent gitaros, jie kartu išgirsta ir klasikinę muziką.

Kaip formuojate repertuarą? Kas jums daro kūrinių aranžuotes?

S. L.: Gitarų kvartetui aranžuotų natų įsigyjame tarptautiniuose gitaros festivaliuose, į kuriuos paprastai atvyksta ir specializuotų knygynų atstovai. Ateityje planuojame ir patys aranžuoti daugiau kūrinių.

S. K.: Dažniausiai kūrinių aranžuotes daro patys profesionalūs gitarų kvartetai. Mes panaudojame kai ką ir iš kitų kvartetų repertuaro. Taip pat bendradarbiaujame su lietuvių kompozitoriais J. Juozapaičiu, J. Tamulioniu.

Neseniai išleidote debiutinę kompaktinę plokštelę „Live“. Papasakokite, kaip ji atsirado.

S. L.: Vasarą koncertavome pajūryje, o paskutinis renginys buvo Šiauliuose. Pažįstu ten gyvenantį puikų garso režisierių Virgį Jasiūną, taigi jam paskambinau. Kaip tik tą dieną jis galėjo ateiti į mūsų koncertą, atsinešti aparatūrą ir jį įrašyti. Kadangi koncerto įrašas visai neblogai pavyko, nusprendėm, kad verta jį išleisti kompaktine plokštele. Šis albumas mums labai svarbus. Ypač dėl to, kad užsienyje į atlikėją, neišleidusį savo įrašų, nežiūrima kaip į profesionalą.

S. K.: Patys nesitikėjome, kad per tokį trumpą laiką viskas taip palankiai susiklostys. Per mėnesį nuo idėjos atsiradimo albumas išvydo dienos šviesą. Esame labai dėkingi UAB „Durupis“, kuri finansiškai parėmė leidybą, ir jos direktoriui Arvydui Alkevičiui.

Kaip prasidėjo bendradarbiavimas su Judita Leitaite?

S. K.: Jau treti metai mes (S. Krinicinas ir J. Leitaitė – A. J.-E. past.) koncertuojame kaip duetas, o maždaug prieš metus pagalvojome: kodėl gi neparengus programos ir su gitarų kvartetu? Tai nėra tik kvarteto akompanavimas solistei, nes J. Leitaitė labai jaučia gitarą, todėl gali vykti subtilus partnerių žaidimas.

S. L.: Šią idėją labai palaikė kompozitorius J. Tamulionis. Jis iškart ėmėsi darbo ir labai greitai parengė savo ir M. de Falla’os kūrinių aranžuotes. Tikimės, kad šis bendravimas su soliste ir kompozitoriumi tęsis. Vasarą kartu su J. Leitaite esame pakviesti koncertuoti Sankt Peterburge.

Kokie jūsų artimiausi planai, apie ką svajojate?

S. L.: Turime daug planų ir svajonių. Didžiulis veiklos tempas neleidžia nei mums sustoti, nei galbūt klausytojams nusivilti.

S. K.: Planuojame intensyvią koncertinę veiklą, rengti vis naujus, ir netgi keistus, neįprastus, projektus. Balandžio 1-ąją koncertuosime Nacionalinėje filharmonijoje, bus siurprizų, naujų kūrinių... bet dabar visų paslapčių dar neišduosim. Svajojame keliauti po pasaulį ir dovanoti žmonėms tai, ką galime.

Ačiū ir linkiu sėkmės.