Muzika

Pažymėta sukaktis

Antano Krutulio 120-metį minint

Vidutis Bakas

iliustracija
Antanas Krutulys

Šių metų vasario 17 d. sukanka 120 metų, kai gimė Vilniaus krašto muzikos, teatro, kultūros ir sveikatos apsaugos veikėjas bei pedagogas Antanas Krutulys. Ta proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko konferencija, skirta šio įvairiapusiško mūsų kultūros darbininko atminimui. Konferencijos rengėjas – Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos B. Grincevičiūtės butas-muziejus „Beatričės namai“ kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus universiteto ir Lietuvos medicinos bibliotekomis bei Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.

Tarp konferencijos pranešėjų buvo prof. Vytautas Vitkauskas, doc. dr. Aleksandras Guobys, prof. Juozas Antanavičius, muzikologai Rimantas Gučas ir Jūratė Burokaitė bei kiti. Prisiminimais apie savo buvusį mokytoją, Vilniaus krašto lietuvybės žadintoją bei puoselėtoją A. Krutulį pasidalijo jo mokiniai, giminaičiai ir artimieji.

Dar jaunystėje A. Krutulys, mokytojaudamas įvairiose Lietuvos vietose, kūrė muzikos kuopeles, vadovavo vaikų chorui, rengė vakarus, koncertus, bendravo su muzikais V. Paulausku ir J. Žilevičiumi. Vėliau, 1919–1941 metais, buvo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoju, dalyvavo „Kultūros“ draugijos ir Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos veikloje, vadovavo gimnazijos ir lietuvių studentų sąjungos chorams, dramos ir muzikos būreliams, 1935 m. Vilniuje surengė lietuvių chorų dainų šventę, rengė koncertus ir vaidinimus Vilniuje, Švenčionyse, Druskininkuose ir kitur, 1936–1939 m. buvo Vilniaus lietuvių artistų teatro meno vadovu ir režisieriumi. 1948–1967 m. A. Krutulys dėstė teorines disciplinas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.

Kaip pabrėžė konferencijos pranešėjai, A. Krutuliui visada rūpėjo lietuvių kultūros išsaugojimas, lietuviškojo teatro ir muzikos puoselėjimas. Jo parengti muzikos mokytojai pasklido po Vilniaus kraštą ir mokytojo įskiepytą meilę lietuvių muzikai ugdė savo mokinių širdyse. A. Krutulys daug prisidėjo kuriant „Vaidilos“ teatrą, organizuojant Dailės muziejų Vilniuje. Konferenciją lydėjo nedidelė paroda, kurioje iš muziejinių nuotraukų drauge su A. Krutuliu žvelgė mūsų tautos ir kultūros šviesuomenė: J. Basanavičius, B. Grincevičiūtė, Alseikų šeima, P. Čibiras ir kiti.

Daug dėmesio konferencijoje buvo skirta A. Krutuliui kaip pirmojo muzikos terminų žodyno autoriui. Apie tokio žodyno būtinybę kalbėta dar praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje; A. Krutulys parengė ir išleido pirmąjį žodyną 1960 metais.

Žodyno pratarmėje jis rašo: „Šio Trumpo muzikos žodyno uždavinys yra tam tikru laipsniu užpildyti spragą, esančią mūsų informacinėje literatūroje muzikos srityje. Žodynas skiriamas muzikos mokyklų moksleiviams, meno saviveiklos dalyviams, platiems muzikos mėgėjų sluoksniams. Žodyne yra daugiau kaip 1500 žodžių, apimančių svarbiausius muzikos teorijos ir praktikos terminus bei sąvokas.“ Žodyną redagavo S. Yla, menišką viršelį parengė dailininkė Ž. Jonušaitė, tiražas buvo gana didelis – 12 000 egzempliorių. Antrąjį pataisytą ir papildytą Muzikos terminų žodyną A. Krutulys išleido 1975 metais.

Rengdamas šiuos žodynus, A. Krutulys glaudžiai bendradarbiavo su žinomais muzikais J. Karosu, J. Kazlausku ir P. Tamuliūnu. Dabar, kai baigiamas išleisti lietuviškas Muzikos enciklopedijos tritomis, tarp kurio autorių yra keliolika dešimčių muzikologų, telieka stebėtis ir žavėtis A. Krutulio kruopščiai parengtais žodynais, kuriuose beveik nėra klaidų ar netikslumų.

A. Krutulio veikla – reikšmingas įnašas į Lietuvos ir Vilniaus kultūros, muzikos bei teatro raidą.