Užderėjo kilimais

„Derliaus“ fragmentas

Sausio 25 d. Šv. Jono gatvės galerija lankytojus pasitiko raudonu taku – taip iškilmingai atidaryta VI tarptautinio kilimų simpoziumo paroda „Derlius“. Jau šeštus metus Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros kartu su AB „Kilimai“ rengiamame vienetinių autorinių kilimų kūrimo ir vykdymo simpoziume dalyvauja profesionalūs menininkai ir studentai bei viešnios iš Turkijos Mesude Serpil Altun, Nesem Ertan. Simpoziumo metu AB „Kilimai“ Lentvaryje pagal studentų projektus pagaminta 14 dekoratyvinių kilimų, pačių autorių puoštų juvelyriniais inkliuzais, bei vienas profesionalių menininkų kūrinys. Ekspoziciją papildo tekstilės studentų rankų darbo rištiniai kilimai bei projektai.

Šįkart organizatoriai nusprendė neapsiriboti vien tekstile, bet derinti ją su juvelyrika ir odininkyste, tad pagrindinis parodos akcentas – tekstilininkių Eglės Gandos Bogdanienės, Rūtos Budvytytės, Žydrės Ridulytės, odininkės Ramutės Toliušytės ir juvelyrų Algio Mikučio bei Ąžuolo Vaitukaičio bendras kūrinys „Derlius“ – faktūrinis kilimas-staltiesė, ant kurio šalia tekstilinių vaisių ir daržovių „užderėjo“ odinių, sidabrinių ir auksinių. Šis prabangos ir paprastumo bei subtilumo derinys puikuojasi savitu (sakyčiau, menišku!) kiču, kuris nerėžia akies neišprusimu, bet atvirkščiai, traukia ir žavi sąmoningumu, įrodo, kad menininkai moka pokštauti rimtai. Atidarymo metu žvakių šviesoje raudona kilimine danga išklotoje salėje šalia padengto „vaišių“ stalo griežęs styginių kvartetas „Four Strings“ maloniai glostė jausmus – ne teatrališka pompastika, bet jauki kamerinė aplinka traukė užsibūti ten kuo ilgiau.

Parodos ekspozicija dar kartą patvirtina, kad tekstilė yra lygiavertė architektūros partnerė, nes suteikia jaukumo net seniems apgriuvusiems interjerams (prisiminkime parodas Panemunės pilyje) – atkartojimais ar kontrastais su faktūrinėmis sienų tekstūromis komunikuojantys kilimai šiek tiek klaustrofobiškas erdves pavertė ne tik vizualiai patraukliomis, bet ir emociškai teigiamomis. Todėl nesinori per daug gilintis į eksponuojamų kilimų meninę vertę ir kokybę – akivaizdu, kad kuriant individualų interjerą svarbus bendras detalių tarpusavio kontaktas, sudarantis visumą – kad ir koks nuostabus būtų kilimas, netinkamoje erdvėje jis praranda savo vertę, ir atvirkščiai.

„Derlių“ vainikuoja katalogas – gausiai iliustruotas straipsnių rinkinys apie visus šešis kilimų simpoziumus, ypatingų pagyrų pelnytai susilaukęs dizainerės Aušros Lisauskienės kūrybos vaisius.

Pradžioje minėtas raudonasis kiliminis takas galerijos pirmame aukšte – ne tik aliuzija į ypatingų svečių sutikimo tradiciją, savo ryškumu aiškus kelrodis ekspozicijos link (tekstilės paroda galerijos rūsyje), bet taip pat ir pagrindinis atidarymo akcijos-atrakcijos elementas – renginio kuratorės tekstilininkės Eglės Gandos Bogdanienės sumanymu stebėta ir fotokamera fiksuota įeinančių lankytojų reakcija, vėliau nuotraukų projekcijos parodytos dideliame ekrane atidarymo metu. Reziumuojant – daugumai lankytojų „Raudonasis takas“ buvo labai netikėtas, akivaizdžiai nepraktiškas niuansas, o ir skirtas greičiausiai ne jiems – prieš įeidami svečiai itin švariai valėsi kojas, trepsėjo prieangyje, kai kurie net stengėsi peržengti kilimo kampą (neduokdie užlipti!) ir žingsniavo greta. Tik labai nedidelė dalis žmonių ramiai ėjo „Raudonuoju“ be jokios reakcijos – tarsi visiškai nepastebėdami ryškiojo „podiumo“.

„Derlius“ – tikra šventė tekstilininkams, puiki AB „Kilimai“ reklama ir pagunda vartotojams. Todėl siūlau nepatingėti ir iki kovo 1 d. apsilankyti parodoje – ne tik susipažinti su neįtikėtinomis, tačiau įgyvendintomis dizaino galimybėmis, bet ir pabuvoti žaviuose Vilniaus senamiesčio rūsiuose.