Teatras

Norvegų šokio spektaklis „Menų spaustuvėje“

premjeros

Gruodžio 17 d. 18 val. „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje bus rodomas norvegų šokėjos, choreografės ir prodiuserės Elizabeth Lyseng šokio spektaklis „Skampi tampa krevečių karaliene“. Vilniuje spektaklis rodomas kaip Norvegijos ir Lietuvos kultūrinių mainų projekto dalis. Lapkritį kaip šio projekto dalis Osle buvo parodytas choreografės Airos Naginevičiūtės šokio spektaklis „Processus“. Kaip ir lietuvių choreografė Osle, beveik dešimtmetį įvairias šokio technikas dėstanti Lyseng Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje savaitę ves šokio seminarą.

Patyrusi šokėja Lyseng šokio pagrindų 1994–1997 m. mokėsi Labano judesio ir šokio centre Londone (Laban Centre for Movement and Dance). Nuo 1998 m. ji yra Osle įsikūrusios „Open Dance Company“ šokėja, choreografė ir prodiuserė, taip pat dėsto baletą Valstybinėje baleto mokykloje, dirba Norvegijos nepriklausomo šokio srityje, susitelkdama ties šiuolaikiniu šokiu ir improvizacija. Ekspresyvaus šokio spektaklyje pasakojama, kaip „Scampi“ (taip itališkai vadinamos karališkosios krevetės) pamažu keliauja gyvenimo fazėmis nuo gimimo iki brandos, kad taptų „krevečių karaliene“. „Dirbdama su „Skampi…“ siekiau būti kuo asmeniškesnė, norėjau papasakoti istoriją rimtai, šmaikščiai ir dramatiškai, kaip priimu ir patį gyvenimą“, – sako Lyseng.

Kiekvienas judesys įkvėptas konkrečios ir publikai lengvai atpažįstamos konkretaus gyvenimo periodo kūno patirties. Pradedant nuo kūdikystės, žmonės visame pasaulyje patiria tuos pačius biologinius augimo procesus, tačiau kiekvieno jų formavimąsi lemia skirtingos socialinės, kultūrinės ir politinės aplinkybės. Remdamasi šia mintimi choreografė scenoje pateikia skirtingas kūno būsenas. Iš kūno specifikos ir konkretaus egzistencijos laiko gimsta emocionalus ir ekspresyvus šokis.

Lyseng teigia pasinaudojusi paprasčiausiomis kūno raidos fazių asociacijomis ir stereotipais. Kaip ir tikrovėje, scenoje šokėja juda paveikta gyvenimo ir jame vyraujančių normų. Lyseng scenoje ne viena – paryškinti pasakojamos gyvenimo istorijos aspektus jai padeda Eirinos Kongshaug kuriamas įvairialypis personažas: būdama greta Skampi, ji daro jai ypatingą įtaką. Šį personažą galima būtų įvardyti kaip nuolat ties gėrio ir blogio riba balansuojantį provokatorių, vienu metu ir angelą, ir velnią. Skirtingus gyvenimo periodus ir jų kaitą atskleisti padeda ir specialiai šiam spektakliui parašyta Tovo Ramstado muzika, neatsiejama nuo konkretaus judesio.

Spektaklis „Skampi tampa krevečių karaliene“ buvo kurtas netradicinei erdvei. Lysing teigia leidžianti kūnui „susijungti“ su kiekviena nauja erdve, kurioje ji šoka. Todėl „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje vyksiantis spektaklis dėl unikalių erdvės diktuojamų aplinkybių bus naujas ir nepakartojamas reginys.

Spektaklio pristatymą Vilniuje ir šokio technikos seminarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje remia „Det Norske Komponist Fond“, „Drammen Teater“, asociacija „Gratis Daglig Trening“ ir Norvegijos lietuvių bendrija.

Goda Dapšytė