„Ponai Glembajai“ Dramos teatre

D. Matvejevo nuotr.

Gruodžio 8–9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyksianti premjera „Elitas“ („Ponai Glembajai“) – tai bendras lietuvių aktorių ir Kroatijos menininkų darbas.

Lietuvoje nežinomo Nobelio premijos laureato rašytojo Miroslavo Krležos (1893–1981) pjesė „Ponai Glembajai“ (į lietuvių kalbą išvertė Algimantas Bučys) Kroatijoje ir jos regione – gerai žinomas kūrinys, įtrauktas net į mokyklų programas. Pjesėje melodramos elementai susipynę su sudėtingu psichologiniu sluoksniu, prilygstančiu H. Ibseno ar A. Strindbergo dramaturginėms aukštumoms. Būtent šie autoriai, taip pat kaip ir prancūzų simbolizmas, austrų ir vokiečių ekspresionizmas, Nietzsche’s, Karlo Krauso, Reinerio Maria Rilke’s ir Marcelio Prousto kūryba poetui, prozininkui bei dramaturgui Krležai turėjo didžiulės įtakos. Ideologiškai tendencingų pažiūrų, nuo 1918 iki 1939 m. buvęs Jugoslavijos komunistų partijos narys, Krleža savo kūriniuose jungė kroatų tautines ir avangardines, europines XX a. literatūros tradicijas. „Ponai Glembajai“ yra centrinis trijų pjesių ciklo kūrinys, kurioje pasakojamas turtingos ir garsios Glembajų šeimos žlugimas, gretinamas su tuo metu aktualiais šalies istoriniais įvykiais – Austrijos–Vengrijos imperijos žlugimu.

Spektaklio režisieriui Ivicai Buljanui darbas su Lietuvos aktoriais suteikia galimybę išvengti „Glembajų“, apie kuriuos Kroatijoje „visi viską žino“, klišių ir stereotipų. Anot režisieriaus, galimos dvi „Ponų Glembajų“ interpretacijos – istorinė ir psichologinė. Lietuvos publikai Buljanas pristatys psichoseksualinę „Glembajų“ versiją, kurią diktuoja painūs personažų santykiai.

Baigęs politologijos ir prancūzų literatūros studijas, Buljanas Kroatijoje žinomas ne tik kaip spektaklių kūrėjas, bet ir kaip dramaturgas, iki šiol dirbantis Liublianos (Slovėnija) „Mini“ teatre. 1998–2002 m. Buljanas vadovavo Kroatijos nacionaliniam dramos teatrui Splite; yra sukūręs spektaklius pagal Piero Paolo Pasolini, Bernard’o-Marie Koltčso, Senekos, Roberto Walserio, Heinerio Müllerio, Elfriede Jelinek, Botho Strausso ir kitų dramaturgų kūrinius, pristatytus tarptautiniuose festivaliuose. Už savo spektaklius yra pelnęs nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų.

Režisieriui talkinęs scenografas Tomislavas Čurkovičius (Kroatija) spektakliui sukūrė minimalistinę scenografiją, naudodamas Lietuvoje įsigytus buities apyvokos daiktus. Spektaklio repeticijų Lietuvoje metu taip pat vyko ir jo muzikinės partitūros kūrimas. Kompozitorius Mitja Vrhovnikas Smrekaras (Slovėnija) sako, kad nuolat vykstantis dialogas su aktoriais ir ieškojimas iki paskutinės spektaklio premjeros dienos suteikia daug galimybių ir kūrybinių netikėtumų. Pavyzdžiui, spektaklyje skambančias dainas pagal Krležos poeziją papildys ir gyvai grojantys aktoriai, ir netikėtai atsiradęs Dainininkės personažas, ją vaidina dainuojanti aktorė Rasa Rapalytė. Dailininkės Anos Savič-Gecan (Kroatija) sukurti kostiumai artimi kroatų nacionaliniam koloritui. Vienintelė lietuvė iš spektaklio kūrėjo būrio – choreografė Vesta Grabštaitė.

Pagrindinį dailininko Leono Glembajaus vaidmenį spektaklyje kuria Vytautas Rumšas (jaun.), visų Kroatijos aktorių svajonę – Baronienę Kastelli-Glembaj – aktorė Rimantė Valiukaitė, jos vyrą Igancijų Glembajų – Vytautas Rumšas. Taip pat vaidina Nacionalinio dramos teatro aktoriai Jūratė Vilūnaitė, Rimantas Bagdzevičius, Džiugas Siaurusaitis, Arūnas Smailys, Evaldas Jaras, Justas Kulikauskas, Algirdas Gradauskas, Vaiva Mainelytė, Vitalija Mockevičiūtė, Diana Anevičiūtė, Neringa Bulotaitė, Vesta Grabštaitė, Ramunė Skardžiūnaitė, Ramutis Rimeikis, Mindaugas Jusčius.

V. G.