Muzikiniai Kauno ambasadoriai

Kauno styginių kvartetas

Taip jau tradiciškai susiklostė, kad žvalgantis po Lietuvos muzikinio gyvenimo panoramą dažniausiai susikoncentruojama ties didžiųjų kolektyvų – operos ar orkestrų – veiklos masteliais, intensyvumu. Apie tai liudija publikos ir žiniasklaidos dėmesys, išdėliojami reklaminiai ar repertuariniai akcentai. Tačiau nuolat cirkuliuojantį ir kiek tylesnį foną visumos muzikiniam klimatui visa krūtine alsuoti, ko gero, kuria kameriniai ansambliai ir jų veiklos „tinklelis“ – kaip repertuaro įvairovės, gausesnių premjerų, gaiviau prasiveržiančių individualybių ar tiesiog kitokių muzikavimo prioritetų židiniai. Stabtelėkime prie styginių kvartetų, konkrečiau, prie vieno jų – Kauno styginių kvarteto, šiais metais sulaukusio jau 25 sezono. Palyginti su šio žanro senbuviais – Vilniaus valstybiniu ar Čiurlionio kvartetais, – šis ansamblis formaliai priklausytų jau kitai kartai, nors paties jubiliejaus solidumas skatina pirmiausiai atkreipti dėmesį į subrandintą tradiciją, kurios reikšmę gal ne taip autentiškai yra pajutę ir įvertinę sostinės koncertų klausytojai. Kauno kvarteto erdvė – pirmiausia jų miesto kultūrinė erdvė, kurioje ansamblis labai protingai ir prasmingai brėžia savo veiklos, ir ne tik interpretacinės, istoriją. Ir tokia nuostata išties brangintina, ką byloja ir muzikologės Onos Narbutienės mintis, išsakyta 1998 m. dienraštyje „Kauno diena“: „Man imponuoja šio kolektyvo pastangos išlaikyti rimtojo meno „ambasadorių“ Kaune poziciją“.

Šis kvartetas susikūrė 1981 m. prof. Donato Katkaus iniciatyva, dar jo nariams studijuojant Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Iš tuo metu griežusių 4 merginų šiandien kvartete liko tik viena – Dalia Terminaitė. Žavūs studentiškų metų impulsai, žinoma, dažnas dalykas, tačiau kur kas rečiau jie perauga į nuolatinės meninės veiklos darinius, o kaip liudija vėlesnių metų Kauno kvarteto veikla, išsyk nestokota ambicijų ir noro įrodyti paties ansamblio ir žanro plėtotės būtinybę. Jau pirmuosius gyvavimo metus, o ir visą dešimtmetį šis ansamblis įprasmino keletu tarptautinių konkursų – sėkmingai dalyvauta sąjunginiame A. Borodino (Talinas, 1983 m.), kitame sąjunginiame Voronežo (1987 m.), o 1991 m. – V tarptautiniame styginių kvartetų konkurse Londone. Būtent pastarajame ansamblis gavo kvietimą vykti į „Amadeus“ kvarteto meistriškumo kursus, vykusius taip pat D. Britanijos sostinėje, sulaukė ir kvietimo surengti koncertą „Regent’s College“ koncertų salėje. Pirmasis dešimtmetis buvo paženklintas repertuaro formavimu, premjeromis, gastrolėmis, tačiau bemaž svarbiausia nuolat koncertuojančiam kolektyvui – įgyti pastovų statusą ir reikalingą prieglobstį. Pirmuoju tokiu 1986 m. tapo Kauno švietimo darbuotojų namai, o netrukus, 1988 m. sausio 15 d., prasidėjo jau kitas etapas: kvarteto steigėju ir nuolatiniu globėju tapo Kauno savivaldybė. Nuo tos dienos ansamblis įgijo ir savo miesto vardą.

Dabartiniai kvarteto nariai – Karolina Beinarytė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Dovilė Sauspreikšaitytė (altas) ir Saulius Bartulis (violončelė). Šios sudėties, o ir anksčiau grojusių kolegų dėka kvartetas sukaupė didžiulį repertuarą, kuriame per 30 Lietuvos kompozitorių kūrinių, nemaža dalis kurių ir skirti šiam ansambliui arba jo atlikti pirmą kartą. Beje, kvartetui tenka bendradarbiauti ir su užsienio – japonų, vokiečių ir kitų kraštų – kompozitoriais, o šie neretai irgi patiki kauniškiams savas premjeras. Per 25 metus Kauno kvartetas yra pagrojęs per 1500 koncertų, kurių ženkli dalis susijusi su įvairiais muzikos forumais – ansamblis noriai kviečiamas į bemaž visus Lietuvoje rengiamus šiuolaikinės ir klasikinės muzikos festivalius. Na, o Kauno kvarteto maršrutai už Lietuvos ribų nusidriekia per Vokietiją, Norvegiją, Daniją, Suomiją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, D. Britaniją, Šveicariją, net Čilę bei Argentiną. Štai keletas fragmentų iš recenzijų, liudijančių užsienio vertintojų palankumą bei įžvalgas: „Kvarteto muzikantai padarė didelį įspūdį ne tik savo techniniais sugebėjimais. Nustebino ir jų grojimo maniera – ryškus atsidavimas muzikai, puikus disciplinuotas skambesys“ („Der Neue Tag“, Vokietija, 1992); „Kauno kvartetas atskleidė ir pabrėžė aukštą Baltijos šalių muzikinės kultūros lygį“ („Märkische Oderzeitung“, Vokietija, 1993); „Nuostabiai subalansuotas virtuoziškumas ir ekspresija. Stilingas čia girdėtų Kauno kvarteto kūrinių atlikimas lėmė neabejotiną koncerto sėkmę“ („Tonsbergs Blad“, Norvegija, 1998).

Greta įprastos veiklos dinamikos – koncertų, festivalių, gastrolių – matome ir kitomis kryptimis orientuojamus darbus. Jau išleistos keturios kvarteto kompaktinės plokštelės ir dar keturios – kartu su įvairiais kitais ansambliais. Įrašytas didelis pluoštas muzikos dramos spektakliams, gausiai papildyti televizijos ir radijo fondai. Be to, nuosekliai plėtojamą akademinės muzikos kryptį kvartetas kartais papildo ir kitomis – tarkim, džiazo. Kauno kvartetas yra įsitraukęs ir į keletą edukacinių projektų, kaip antai „Styginių kvarteto žanro raida“ – tai paskaitų-koncertų ciklas, skirtas Kauno universitetų, akademijų ir kitų aukštųjų mokyklų akademinėms bendruomenėms, be to, nuolat koncertuoja Kauno mokyklose. Dalyvauja ir kituose tokio pobūdžio projektuose užsienyje – Helsinkio universitete pristatyta lietuvių muzika, Joensu (Suomija) – M.K. Čiurlionio kūryba styginių kvartetui. Šiuolaikinės lietuvių muzikos sklaida pagrįsti ir koncertai-paskaitos Potsdame.

Kaip minėta, ansamblio veikloje išties matomas dėmesys Kauno muzikinio klimato formavimui, kuris reiškiasi ir šiame mieste gyvenančių bei kuriančių kompozitorių muzikos sklaida ar įamžinimu. Atlikti bemaž visi kauniškių parašyti opusai, tolydžio įgyvendinamas projektas kompaktinėse plokštelėse sutelkti Kauno kompozitorių kvartetinę muziką. Tokia įrašų serija jau pradėta – įrašyti A. Kubiliūno, G. Kuprevičiaus, D. Kairaitytės, V. Bartulio kūriniai. O šių metų Kauno kvarteto jubiliejaus nuotaikas atlieps tam skirta kompaktinė plokštelė, kurioje skambės W.A. Mozarto, Z. Bružaitės ir F. Bajoro kompozicijos.

Turbūt kiekvieni metai dar vis dovanoja ansambliui naujų patirčių. Nesunku įsitikinti, kad joms jo nariai nuoširdžiai atviri, kai tampi šio ansamblio koncertų liudininku, kai matai, kad jų meninę vaizduotę geba sužadinti patys įvairiausi, tačiau visada atsakingai suvokiami kūrybiniai impulsai. Čia dera prisiminti ir tarytum naujam gyvenimui prikeltas svajingumu alsuojančias paprastutes J. Naujalio partitūras (beje, greta populiariosios „Svajonės“, ansamblis yra grojęs ir violončelininko S. Bartulio kvartetui instrumentuotą šio kompozitoriaus Noktiurną fortepijonui), drauge su Valstybiniu Vilniaus kvartetu ir trimitininku I. Kramarevu interpretuotą O. Narbutaitės „Melodiją Alyvų sode“ ar su pianistu P. Geniušu atliktą ir interpretacine kaitra sužydusį D. Šostakovičiaus Kvintetą g-moll, kurio įspūdžiais vėliau spaudoje dalijosi muzikologas E. Gedgaudas: „Nuostabu jį tarsi tik ką sukurtą išgirsti („išvysti“)“. Tai tik kelios arabeskos iš turiningo ir kūrybai ištikimo Kauno styginių kvarteto sceninio gyvavimo, kuris tęsiasi ir toliau. Sekmadienį, gruodžio 10 d. 15 val., ansamblis ir vėl pakvies publiką naujam susitikimui – šįkart tai bus jubiliejinis koncertas Kauno rotušėje.