Aktoriui Laimonui Noreikai – 80

M. Raškovskio nuotr.

Lapkričio 27 d. žinomam lietuvių teatro ir kino aktoriui Laimonui Noreikai, nemažą savo kūrybinės biografijos dalį susiejusiam su Lietuvos valstybiniu (dabar – Nacionaliniu) dramos teatru, sukanka 80 metų.

Gimęs Joniškyje, augęs šeimoje, Lietuvos kultūrai padovanojusioje nemažai garsių menininkų, L. Noreika 1948 m. baigė Lietuvos dramos teatro studiją, o vėliau studijavo garsiajame Valstybiniame teatro institute (GITIS) Maskvoje. Baigęs studijas 1952 m., kelerius metus L. Noreika dirbo Kauno muzikiniame dramos teatre, 1959–1963 m. vaidino Kauno dramos teatre, o 1963 m. įsijungė į Lietuvos akademinio dramos teatro trupę.

Per keletą dešimtmečių aktorius sukūrė daugybę ryškių vaidmenų klasikinės ir lietuvių dramaturgijos pastatymuose, šiuolaikinės pjesėse. Tarp įsimintiniausių, lietuvių teatro istorijon įrašytų vaidmenų – Neznamovas (A. Ostrovskio „Be kaltės kalti“), Prozorovas ir Gajevas (A. Čechovo „Trys seserys“), Ragūnas (J.Grušo „Herkus Mantas“), Dausprungas, Masalskis, Mažvydas, Piladas (Just. Marcinkevičiaus trilogijoje „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“ ir dramoje „Prometėjas. Ikaras“), Sapiega (B. Sruogos „Kazimieras Sapiega“), Viktoras (A. Millerio „Kaina“), Lyras (W. Shakepseare’o „Karalius Lyras“), Fuldalas (H. Ibseno „Junas Gabrielis Borkmanas“) ir kiti.

Laimonas Noreika sukūrė beveik 50 vaidmenų kino filmuose – tarp jų lietuviško kinematografo šedevruose „Niekas nenorėjo mirti“, „Jausmai“, taip pat filmuose „Laiptai į dangų“, „Sodybų tuštėjimo metas“ ir kituose.

Nuo 1984 m. L. Noreika kurį laiką dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija), tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis kur kas geriau žinomas kaip skaitovas, parengęs V. Mykolaičio-Putino, S. Nėries, J. Marcinkevičiaus, P. Širvio, A. Mickevičiaus, V. Mačernio, S. Daukanto, M. Martinaičio poetinės kūrybos programas. Jas turėjo galimybės išgirsti ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir atokesnių miestelių žmonės. Raiškus, įkvėptas, taisyklingai tariamas aktoriaus žodis daugeliui tapo tiltu, jungiančiu su dvasingąja lietuviškos kultūros versme.

Bendravęs ir kūręs su daugeliu garsių XX a. II pusės teatralų, buvęs artimas lietuvių teatro žvaigždės Monikos Mironaitės bičiulis, L. Noreika pastaraisiais metais reiškiasi ir kaip memuaristas – yra išleidęs knygas „Aktoriaus dienoraščiai“, „Vidurnakčio užrašai“, „Čiurlionio 16“.

L. Noreika iki šiol gyvena aktyvų kūrybinį gyvenimą, siedamas vyresniosios kartos Lietuvos teatralų tradiciją su naujausiais šiuolaikinio teatro meno ieškojimais – vaidino Oskaro Koršunovo teatro spektaklyje „Parazitai“ pagal naujosios kartos vokiečių dramaturgo Mariuso von Mayenburgo pjesę, iki šiol atlieka Piemens vaidmenį šio teatro spektaklyje „Karalius Oidipas“, su kuriuo lankėsi ne viename tarptautiniame festivalyje, dažnai skaito poezijos programas.

Aktoriaus Laimono Noreikos kūryba įvertinta daugeliu valstybinių apdovanojimų – 1976 m. jis gavo Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo, 1986 m. – Lietuvos liaudies artisto titulus, 1993 m. tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatu, 1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, o 2003 m. už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai – Padėkos premija.

Daiva Šabasevičienė