Tuštuma yra vertybė

Algimanto Kuro piešinys

Šį rudenį Algimantas Jonas Kuras pasirodė kaip poezijos knygelės bendraautoris. Išleista nedidelė kišeninio formato 64 puslapių knygelė su 65 iliustracijomis (Robertas Kundrotas, Algimantas Jonas Kuras. „Be pavadinimo. Tekstai. Piešiniai“. Vilnius: „Pasviręs pasaulis“, 2006). Tradiciškai įprasta poezijos autoriaus pavardę pateikti be knygos iliustracijų autoriaus pavardės. R. Kundrotas tarsi užleido poeto pozicijas ir tikriausiai pagerbdamas nacionalinės premijos laureatą, tapytoją A. Kurą, jo pavardę įrašė greta. Knygelės pavadinimas irgi leistų interpretuoti šią kūrybinę dvipatystę. Be to, poetas ir leidėjas Kundrotas teigė, kad autoriai dirbo atskirai – vienas neskaitė poezijos, o kitas nematė piešinių. Tai koks nusikaltimo motyvas? Kad ir koks būtų, stichiškas ar suplanuotas, atsirado smagus leidinukas, į jo pristatymą Justino Vienožinskio dailės mokykloje susirinko gausus būrelis dailės mokyklos moksleivių, mokytojų, menininkų ir kitokios publikos. Šalia mandagių frazių, šiokio tokio bandymo gilintis į šio leidinio kūrybinius užkulisius, buvo džiaugtasi bendradarbiavimu. Paties A. Kuro teigimu, jis sukūrė apie 70 piešinių. Dailininkas maksimalistiškai pasisiūlė net padaryti knygos maketą. Tačiau to daryti neteko, nes šiais laikais ši procedūra atliekama kompiuteriu, tačiau menininkas buvo šalia ir koregavo puslapių kompoziciją.

Piešiniai išsaugo tapytojo autentiškumą. Kuras nesentimentalus, neiliustratyvus, postmodernistiškai ironiškas arba sarkastiškas. Menininko darbai perteikia jo patyrimo lauką ir raidą, pažįstamą iš vaikystės piešinių, matytų parodoje „Kai aš mažas buvau“ (Vilniaus vaikų ir jauninimo meno galerijoje 2004 m.); primena rimtus, juokingus, niūrius atradimus jo 7–8-ojo dešimtmečio asambliažuose. Piešiniai yra lyg dienoraštiniai pasakojimai – skirtingų situacijų, erdvėje ir laike užspeistų motyvų interpretacijos (p. 36–37). Beveik kiekvieną piešinį galima peržiūrėti naujai ir tarsi J. Cortįzaro romaną „Žaidžiame klases“ skaityti iš naujo pagal kodų sistemą.

Piešiniai gali būti rankraštis eskizų bloknoto puslapiuose, provokuoti klausimus apie autentiškus paties Kuro tekstus. Technine prasme piešiniai minimalistiniai, atlikti tušu. Nors pagrindinis jų raiškos įrankis yra linija, kartais jie pabrėžtinai tapybiški (p. 12, 38). Man šios ženkliškai pasakojamos vaizdžios situacijos kelia įtarimų, kad vis dėlto buvo derinta su tekstu, nors leidėjas tai ir neigė.

Algimanto Kuro piešinys

A. Kuras, lietuviškojo intelektualiojo peizažo kūrėjas, retai vaizduodavo žmones ar kitokias būtybes, nebent techninių dirbinių figūras. Šioje knygelėje matome žmonių: moterų ir vyrų, fliuksiškai nerišlių formų ir proporcijų, apsaugotų nuo bet kokių grožio (klasikine prasme) užuominų. Moters ir vyro aktai, peizažo elementai arba daiktai, natiurmortai, veido profilių improvizacijos susipina, puslapis po puslapio kuria savo vizualius laukus. Stilistinė įvairovė sujungia skirtingų meninių užuominų gestus. Vienur tai pikasiškai išbaigtų linijų, kitur vaitiekūniško arba vangogiško dramatizmo ženklai. Asociatyvumas atsiranda dėl kintančios linijų stilistikos, brūkšniavimo, juntamo plunksnos brėžio. Kartais jos primena senąsias japonų figūrines kompozicijas.

Galima žavėtis vaizdine miniatiūrinių kompozicijų semantika: plačia, laisva, kartais konkrečia linija, drastišku poveikiu akiai. Kartais atrodo, kad viename puslapyje per daug ženklų, vizualumo. Jauti, kad knygos rengėjai neatsispyrė pagundai sudėti kuo daugiau piešinių (65 piešiniai 64 puslapių knygelėje, be smulkių, sugrupuotų pagal lapo kompoziciją, originalaus dydžio miniatiūrų).

Piešinių stilistika kartais karikatūriškai bravūriška, ir tai nėra trūkumas, tačiau knygelės plastinę visumą griauna. Ir neišvengiamai pasvajoji apie knygeles su dailininko iliustracijomis ir tuščia vieta tekstui arba atvirkščiai. Kad atsirastų erdvės ir būtų galima pasidžiaugti lapo tuštuma.

Lapo tuštuma, kur labai mažai teksto ir vaizdo – didžiausia šio leidinio vertybė. Įtariu, kad net tekstų eilutės knygelėje rikiuotos pagal piešinių kompoziciją: piramidės, rombo, taško, žodžių junginių pavidalus. Piešinys atranda vietą puslapyje virš teksto arba po juo, maketas taktiškai skaido ženklus...