Gyvenimo audinys, sąžinės tremtinys ir žodžio paieškos

Baisiai mėgstu paskalas ir gandus. O kas nemėgsta? Gal jūs? Taip taip, jūs. Na, tuomet jūs esate išimtis iš taisyklės, o visi likusieji dar ir kaip jas mėgsta. Paskalos yra gyvenimo audinys. Štai, pavyzdžiui, man sakė, kad čia, Lietuvoje, yra labai gerų televizijos laidų. Sakė, jose rodo visokias raganas ir ekstrasensus – baisiai įdomu! Tik kad aš niekaip nepataikau jų pasižiūrėti. Todėl tenka pasikliauti kitų pasakojimais. Tas pat ir su kitomis žinasklaidos priemonėmis. Sakė, kad šiose priemonėse pasakojo, jog viena buv. garsaus politiko duktė ekstrasensų pagalba numetė daug svorio. Sakė, net 54 kilogramus! Būtent tiek sveriu aš. Kitaip sakant, ji nusimetė mane – daug metų nešiojusi ant savo pečių. Jaučiu, palengvėjo ne tik jai, bet ir man.

Pati šį kartą būdama Lietuvoje nieko įdomaus žiniasklaidoje neradau. Išskyrus tai, kad laikraštyje perskaičiau, jog „Rokiškio sūrių“ savininkas, „vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių“, pradėjo savo karjerą kaip santechnikas, o per televizorių pamačiau, kaip disidentas ir sąžinės tremtinys Uspaskichas brazdina gitara ir dainuoja Vysockio dainą. Taip dainavo, kad net už širdies griebė. Manau, kad ne man vienai.

O aš norėčiau žiniasklaidai papasakoti apie tai, kaip suprantu savo, kaip menininkės, vaidmenį. Bet negaliu. Nes kai tik manęs to paklausia, man pritrūksta žodžių. Tiksliau, vieno valstybinės kalbos žodžio. Nes noriu pasakyti, kad mano uždavinys yra kovoti su visose „civilizuotose“ visuomenėse giliai įsišaknijusiu reiškiniu, kuriam nusakyti geriausiai tinka anglų kalbos žodis „bullshiting“. Bėda ta, kad šio žodžio neįmanoma išversti į lietuvių kalbą. O jei ko negalima mūsų kalba įvardyti, vadinasi, to ir nėra? Labai pavojingas požiūris. Šis angliškas žodis reiškia nesąmones, kurias rimtais veidais mums kalba politikai, funkcionieriai, valdininkai, merai, verslininkai, dispečerės, administratorės, remonto meistrai, mados dizaineriai, žiniasklaida, o kitą kartą net ir filosofai. Gal jūs žinote, koks lietuvių kalbos žodis čia tiktų? O gal tiesiog reikėtų drąsiai sukurti naujadarą? Siūlykite variantus. Mes turime žūtbūt įvardyti šitą reiškinį. „Svaičiojimai“ netinka, nes svaičiojimai yra netyčinis nusikalbėjimas, o čia mes turime reikalą su tyčiniu, t.y. sąmoningu, nors gal ir iki galo neįsisąmonintu, nusikalbėjimu. „Tauškalai“ irgi netinka, nes tauškalai yra nekalti ir nepavojingi, ko apie mūsų aptariamąjį fenomeną pasakyti negalima. Rusų kalboje yra dar toks žodis „tufta“, jau šiek tiek tiksliau išreiškiantis minėtojo reiškinio pobūdį, bet jo viešai vartoti juk irgi negalime. Gal „šūdo malimas“? Tuomet reikėtų įviešinti žodį „šūdas“. Kalbininkai, na padarykite išimtį, nuolaidą, kompromisą su savimi.

Tačiau čia turiu įspėti tuos, kurie su manimi sutinkate, kad su šiuo reiškiniu (kai jis jau bus įvardytas) galima kovoti tik vienu būdu – juo pačiu. Šito nederėtų pamiršti.

Paulina Pukytė