Kintantys

„The Swingle Singers“

Festivaliu „Permainų muzika“ Klaipėdos koncertų salė (KKS) rugsėjo 17-ąją pradeda trečiąjį koncertinį sezoną. Pavadintas pagal žymaus amerikiečių kompozitoriaus Johno Cage’o fortepijoninį kūrinį, festivalis „Permainų muzika“ jau antrą kartą siekia atrasti fundamentalius tikrųjų vertybių atskaitos taškus šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Renginyje skamba ne tik geriausia šių dienų muzika, bet ir laiko patikrinti bei įvertinti XX amžiaus kūriniai, paveikę ar dar ir dabar veikiantys muzikos istorijos vyksmą, t.y. permainas.

Festivalio pradžia šįkart bus išties įspūdinga – tai po koncerto Vilniuje į Klaipėdą atvyksiančios legendinės grupės „The Swingle Singers“ (Didžioji Britanija) koncertas. „Jei tai muzika, mes tai padainuosime!“. Šis šūkis gali suskambėti įžūliai, jeigu dar negirdėjote „The Swingle Singers“ koncertų. Aštuoni talentingi vokalistai tarsi be didelių pastangų dainuoja vargonines fugas, orkestrines uvertiūras, kūrinius fortepijonui, popmuzikos aranžuotes ir kitką. Ir visa tai atliekama be akompanimento! Grupė sukūrė savitą stilių, jam būdingas dainavimas be vibrato ir arti mikrofono, instrumentų imitavimas ir garso lengvumas.

Italas Luciano Berio buvo vienas pirmųjų kompozitorių, kuris eksperimentavo su „The Swingle Singers“, naudodamas per mikrofoną sustiprintų balsų ir muzikinių instrumentų derinius. Savo „Sinfonia“, skirtą orkestrui ir aštuoniems balsams, jis rašė orientuodamasis būtent į „The Swingle Singers“. Vėliau L. Berio jiems sukūrė „a-ronne“. Ši teatrališka kompozicija bus svarbiausias ansamblio pasirodymo festivalyje akcentas. Taip pat skambės Claude’o Debussy, Moriso Ravelio kūrinių perdirbiniai bei populiarios muzikos ir džiazo vokalinės aranžuotės.

Ypač daug dėmesio „Permainų muzikoje“ skiriama lietuvių kompozitorių ir atlikėjų kūrybos sklaidai. Lietuvių atlikėjai – styginių kvartetas „Chordos“, fortepijoninis trio „Kaskados“, ansamblis „Giunter Percussion“ – festivalyje atliks skirtingų kartų ir stilių kūrėjų muziką. Jų programose: Julius Juzeliūnas („Vixy et altera“), Anatolijus Šenderovas („Da capo al...“), Jurgis Juozapaitis (kūrinio „Viceno“ premjera), Vidmantas Bartulis („Paskutiniųjų giesmės“), Loreta Narvilaitė („Liūdesio sodai“) ir Egidija Medekšaitė („Pančami“).

Išskirtinis šių metų autorius – Bronius Kutavičius. Nepaliaujama laiko tėkme alsuos 365 taktų trukmės jo styginių kvartetas „Metai su žiogu“. „Aštuonios Stasio miniatiūros“, sukurtos pagal Lenkijoje gyvenančio žymaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus miniatiūras, – įstabaus grožio trumpametražiai filmai – žavės subtiliu minimalių priemonių naudojimu.

Klaipėdos dailės parodų rūmuose vyks intriguojanti Šarūno Nako muzikos ir videomeno instaliacija „Aporija“. Jos muzikos pagrindas – to paties pavadinimo kompozicija „Gaidos“ ansambliui, pelniusi autoriui geriausio 2002 m. lietuviško kamerinio kūrinio prizą. Pasak kompozitoriaus, jo kūrybinio metodo esmė – kitoks santykis su tradicijomis, jas interpretuojant, gretinant laike ir erdvėje nutolusius artefaktus ir nesistengiant ko nors prikūrinėti nuo savęs.

Į festivalio programą įtraukti žinomiausi šiuolaikinės užsienio muzikos pavyzdžiai. Styginių kvartetas „Chordos“ meta iššūkį garsiajam amerikiečių kvartetui „Kronos“ ir pirmasis Lietuvoje ryžtasi įgarsinti Steve’o Reicho „Skirtingus traukinius“ („Different Trains“) – sukrečiantį dokumentinės ir muzikinės tikrovės pavyzdį, pradėjusį naują kryptį muzikoje. Jame žmonių kalbos, traukinių garsų įrašai jungiami su styginių grojimu. Pasak S. Reicho, idėja sukurti „Skirtingus traukinius“ inspiruota jo vaikystės prisiminimų iš kelionių traukiniais tarp Niujorko ir Los Andželo 1939–1942 metais. Prisimindamas šias jaudinančias ir romantiškas keliones po daug laiko jis pagalvojo, kad būdamas žydas ir gyvendamas tuo metu Europoje būtų važinėjęs visiškai kitokios rūšies traukiniais…

George’o Crumbo „Juodieji angelai“ („Black Angels“) inspiruoti Vietnamo karo įspūdžių. Kūrinio skambesio paletėje be įvairiausių styginiais išgaunamų garsų naudojami šūksniai, skanduotės, švilpavimai, šnabždesiai, taip pat gongai, marakasai ir vandeniu pripildytų krištolinių taurių muzika.

Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“ („Quatuor pour la fin du temps“) pirmiausia įspūdingas tuo, kad buvo sukurtas ir pirmą kartą atliktas 1941 m. sausio mėn. vokiečių karo belaisvių stovykloje. Į nelaisvę patekusį prancūzų kompozitorių rašyti kūrinį įkvėpė viena konkreti Apreiškimo Jonui vieta: „Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos – tarsi ugnies stulpai. <...> Ir jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos. <...> Pakėlė dešinę ranką į dangų ir prisiekė Gyvuoju per amžių amžius <...>: „Laiko daugiau nebėra!“

Šią ypač iškalbingą ir paveikią, akinančią daugybe spalvų ir amžinybėn nukeliančią muziką interpretuos fortepijoninis trio „Kaskados“ bei klarnetininkas Antanas Taločka.

Ekspresyvią nuotaiką ir susižavėjimą neribotomis mušamųjų galimybėmis kurs temperamentingojo ansamblio „Giunter Percussion“ programa „Būgnų šokiai“. Ji pavadinta taip pat, kaip ir Johno Psathas kūrinys („Drum Dances“), pagrįstas atlikėjų – perkusininko (Pavelas Giunteris) ir pianisto (Sergejus Okruško) – ritmine sąveika. Įkvėpta džiazo ir roko muzikos, Keitho Jarretto ir Chicko Corea’os grojimo stilių, kompozicija buvo sukurta garsios perkusininkės Evelyn Glennie užsakymu. (Ši fantastiška atlikėja koncertavo Klaipėdoje 2004 m. balandžio mėnesį).

Ansamblio įkūrėjui ir vadovui P. Giunteriui, taip pat turinčiam fantastišką grojimo techniką, tarsi nieko nėra neįmanomo. Vienas muzikos kritikas po šio perkusininko koncerto Londone, kur jis atliko A. Šenderovo kompoziciją „Da capo al…“ ir grojo net 28 mušamaisiais instrumentais, nustebęs ir susižavėjęs sakė: „Jis turėjo aštuonias rankas! Sunku patikėti, kad grojo tik vienas žmogus…“

Baigiamajame koncerte Klaipėdos kamerinis orkestras, tęsiantis ilgametį bendradarbiavimą su dirigentu profesoriumi Sauliumi Sondeckiu, pirmą kartą pasirodys su choru „Jauna muzika“. Jų programa skirta vien šiuo metu Vakaruose gyvenančio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrybai.

Festivalio videoklube taip pat laukia įdomūs susitikimai. Matysime ištraukas iš B. Kutavičius sceninių kūrinių – LNOBT pastatytos operos „Lokys“, filmo „Strazdas – žalias paukštis“ (režisierius Jonas Vaitkus), svečiuosis pats kompozitorius bei režisierė Dalia Kutavičienė. Maestro S. Sondeckis dalinsis prisiminimais apie kūrybinį bendradarbiavimą su A. Pärtu, bus rodomas filmas apie kompozitorių „24 preliudai fugai“.

Festivalio inf.