Žvilgsnis į Kiniją

Rugsėjo 14 d. Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir kino centras „Forum Cinemas“ pakvies žiūrovus į trečios kinų filmų savaitės atidarymą. Iki rugsėjo 21 d. bus pristatyti keturi 1998–2005 m. sukurti kinų filmai.

Prieš kelerius metus įtakingas prancūzų kino žurnalas „Cahiers du cinéma“ paskelbė holivudinio kino baigtį ir švintančią naują kinų kino erą. Be abejo, tos eros dar teks palaukti, tačiau kad pastarojo dešimtmečio kinų kinas paveikė pasaulinio kino raidą ir sukūrė naują žiūroviško, o kartu meniniu požiūriu vertingo filmo modelį, akivaizdu vien prisiminus visuotinę Ango Lee filmo „Tūnantis tigras, sėlinantis drakonas“ ar Zhang Yimou „Bevardžio“ ir „Skraidančių durklų“ sėkmę.

Renginį atidarys pernai Zhang Yimou sukurtas filmas „Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas“ („Qian li zou dan ji“, Kinija, Honkongas, Japonija, 2005). Po prabangių istorinių reginių vienas geriausių vadinamosios penktosios kartos režisierių grįžta prie stiliaus, kuris kadaise paskelbė apie naujojo kinų kino atsiradimą (vienas pirmųjų tarptautinio pripažinimo nusipelnė 1988 m. sukurtas Zhang Yimou filmas „Raudonasis gaolianas“). Filmo herojus – japonas, pagyvenęs kaimo žvejys (Ken Takakura) – atvyksta į Tokiją sužinojęs, kad jo sūnus, su kuriuo jis nepalaiko jokių santykių, serga vėžiu. Tačiau sūnus atsisako taikytis. Grįžęs namo, tėvas žiūri vaizdajuostę, kurią jo sūnus nufilmavo Kinijoje rinkdamas medžiagą filmui apie kinų liaudies meną. Jis nusprendžia vykti į Kiniją ir įtikinti operos dainininką Li Jaimin (kinų garsenybė vaidina pats save) sudainuoti filmui būtiną dainą. Žvejys tiki, kad tai padės vėl užmegzti santykius su sūnumi ar net jam išgyti. Tačiau kelionė iš esmės pakeis ir paties herojaus gyvenimą.

Dar vienas žvilgsnis į šių dienų Kiniją – Jiangi Huos filmas „Gyvenimo šou“ („Shenghuo Xin“, 2002). Tai pasakojimas apie gyvenimo krizę išgyvenančią savarankišką trisdešimtmetę moterį (Tao Hong), nedidelio Čunkingo restorano savininkę. Po motinos mirties herojė augino brolį, tačiau šis tapo narkomanu. Toje vietoje, kur įsikūręs restoranas, numatytos didelės statybos, tad herojei teks keltis kitur. Šių ir kitų išbandymų negana – vienas nuolatinių klientų staiga pasiūlo moteriai romantiškus santykius. Patikėjusi naujo gyvenimo galimybe, herojė bando atgauti per kultūrinę revoliuciją prarastus šeimos namus…

Du savaitės filmus pasirašė režisieriai Mai Lisi ir Saifu. Filmas „Čingischanas“ („Genghis Khan“, 1998) pristato pastaraisiais metais kino itin dažnai prisimenamą didžiojo mongolų užkariautojo asmenybę. Filmas „Dangiškoji ganykla“ („Tianshang caoyuan“, 2002) taip pat nukels į Mongolijos stepes ir papasakos apie ten gyvenantį dešimtmetį berniuką, pramintą Tigru. Jo tėvas atsidūrė kalėjime, todėl jis turi gyventi su Šerganu ir jo buvusia žmona, šie prižadėjo berniuko tėvui juo pasirūpinti. Gamtos artumas pakeičia ir berniuko vidinį pasaulį.

Kinų filmuose visada slypi siurprizai, nes jų neišsemia vien siužetas. Įspūdinga plastika, subtiliai nufilmuoti gamtos vaizdai, kūrėjų sugebėjimas perteikti psichologinius paprastų filmo personažų santykių niuansus bei filosofinės parabolės intonacija sukuria ypatingą kinų kino aurą. Matyt, jos nepristigs ir šiemet.

„7MD“ inf.