Teatras

Vilniaus „Sirenos“ ir naujos teatro erdvės

teatro anonsai

iliustracija

Rugsėjo 21 – spalio 1 d. į Vilnių sugrįžta tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Šis trečią kartą vykstantis festivalis šįkart ketina „praplėšti“ tradicinės scenos uždangą ir išvesti teatrą į kitas teritorijas. Šiųmečio festivalio tema – teatras ir erdvė.

„Mus domina teatro sąveika su miesto erdvėmis, muzika, video-, tekstu, judesiu, bet kuo. Tai vadinama įvairiai – koliažu, sinteze, totaliu, daugiadiscipliniu ar aplinkos teatru. Galiausiai visada turime omenyje vientisą kūrybinį lydinį, skirtingos prigimties elementų persismelkimą ir jungtį“, – sako festivalio meno vadovė Elona Bajorinienė.

Šįmet „Sirenos“ laukia 120 dalyvių iš 29 pasaulio šalių, festivalio metu įvyks trys tarptautinės premjeros; 15 pavadinimų spektakliai bus suvaidinti 20 kartų. Daug kas, anot rengėjų, bus daroma pirmą kartą. Pirmą kartą „Sirenos“ veršis į atvirą erdvę ir statys didelius bei šviesius rūmus – britų menininkų instaliacija „Sobieski uogos: oro architektai“ jau stūkso Katedros aikštėje, ir patekę į vidų žiūrovai gali pamatyti išties keistą jausmą sukeliantį „reginį“.

Pirmą kartą „Sirenos“ tapo koprodiuseriu ir kartu su Lietuvos teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru pristato suomių režisieriaus Kristiano Smedso spektaklį „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Festivalio metu įvyks tarptautinė spektaklio premjera, o mačiusieji „Liūdnas dainas...“ pavasarį turės progos išvysti ir turbūt kiek pasikeitusi vaidinimą.

Pirmą kartą „Sirenos“ ėmėsi rizikos pristatyti spektaklį, kurio premjera įvyks festivalio išvakarėse. „Prižiūrėtojų galerija: Europos istorijos“ – tai įvairių menininkų kuriamas Europos XX a. istorijos portretas. Veiksmas vyksta scenoje įkurdintoje galerijoje, po kurią vedami žiūrovai klausosi penkių aktorių iš Slovėnijos, Laplandijos, Portugalijos, Rumunijos ir Airijos pasakojimų apie savo šalių, šeimų, gatvių istorijas.

Kelis pasaulio kontinentus išmaišę „Station House Opera“ aktoriai iš Jungtinės Karalystės pirmą kartą lankosi Rytų Europoje, kad per savaitę vieno Vilniaus teatro erdvei pritaikytų spektaklį „Nesusikalbėjimas“.

Pirmą kartą „Sirenos“ du kartus didesnėje scenoje parodys festivalio koncepcijos „cementuotojo“ šveicaro Heinerio Goebbelso magiškos sintezės spektaklį „Hašakiri“. Spalvų, muzikos ir balsų turtingas reginys yra improvizacija garsiosios Gertrudos Stein romano „The Making of Americans“ tema. Kompozitoriaus ir režisieriaus, Europos naujosios teatro realybės prizo laureato ir „Grammy“ nominanto Goebbelso kūryba sunkiai klasifikuojama ir dėl orientacijos kartais lyginama su Roberto Wilsono.

Pirmą kartą su jau nuolatiniu festivalio dalyviu ir draugu – Belgijos teatru „Victoria“, kuris itin sėkmingai puoselėja naujus Europos meno vardus ir reiškinius, – „Sirenos“ rengia meninį projektą „Monologai“. Trys flamandų ir trys lietuvių autoriai (Sigitas Parulskis, Laura Sintija Černiauskaitė ir Marius Ivaškevičius) parašė po monologą meilės tema. Paamo Emmeriko „I love you krūmuose“, Barto Koubaa „Dzuffa“, Christophe’o Vekemeno „Kalbą“ bei Parulskio „Meilės monologą“, Černiauskaitės „Iniciaciją“ ir Ivaškevičiaus „Opel Electra“ festivalio metu su lietuvių aktoriais pristatys „Victoria“ režisierės Tanya Hermsen ir Katrin Verlende.

Choreografas Jonathanas Burrowsas ir kompozitorius Matteo Fargionas – vieni iš daugiausia keliaujančių Didžiosios Britanijos atlikėjų, pasaulyje žinomi kaip išmintingų, šmaikščių ir muzikalių spektaklių kūrėjai. „Sirenos“ parodys jų „Tylųjį šokį“.

Pirmą kartą šįmet organizuojama ir didžiulė edukacinė programa. Per šešiasdešimt įvairių šalių dalyvių susirinks į Tarptautinės teatro kritikų asociacijos jaunų teatro kritikų seminarą ir Šiaurės šalių simpoziumą „Erdvės išplėtimas“. Nemažiau įdomi žada būti ir lietuviškoji „Sirenų“ programa. Šįmet į ją įtraukti įvairūs mūsų scenos meno reiškiniai: spektaklio eskizas (Oskaro Koršunovo Klaipėdos dramos teatre repetuojamas Augusto Strindbergo „Į Damaską“), alternatyvus teatras (klaipėdiečio Beno Šarkos spektaklis „A-Gu-Gu“ pagal Gintaro Grajausko tekstus), naujosios kartos ieškojimai („Menų spaustuvėje“ režisierės Dalios Jokubauskaitės kurta Ingridos Lausund „Bestuburiada“), taip pat praėjusį sezoną kurti Aido Giniočio („Meilė ir mirtis Veronoje“), Igno Jonyno („Žmogaus gyvenimas“), Gintaro Varno („Nekalti“), Jono Vaitkaus („Pagalvinis“) spektakliai.

Festivalis tiki savo reikalingumu ir išlaiko darbinį devizą: „Nauja realybė – naujas teatras – kokiai auditorijai?“. Nekinta ir festivalio „filosofinis akmuo“ – „Sirenų“ siekis būti aktyviu naujų scenos meno reiškinių, tarptautinės idėjų cirkuliacijos dalyviu ir iniciatoriumi.

Žinoma, kad ir šįmet festivalis turės savo klubą. Po spektaklių visi norintieji vakaroti bus kviečiami į „Skalvijos“ kino centrą, jame įsikurs „Menų faktūros“ salonas. Tęsiant „Sirenų“ tradiciją, čia bus galima pamatyti įdomią teatro ekrane programą, sutikti spektaklių kūrėjus, išsakyti nuomones, užduoti klausimus.

„7md“ inf.